Šiauriniai tajai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {{etninės grupės| |grupė= Tai neua |paveikslėlis=MuangSing_TribalMuseum4_tango7174.jpg |užrašas= |gyvskaičius= ~700 000 |popvieta= {{flag|Kinija}}:<br /> 540 000<br /> {{... |
(Jokio skirtumo)
|
21:51, 18 kovo 2020 versija
| Tai neua | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~700 000 |
| Populiacija šalyse |  Kinija:540 000  Laosas Mianmaras
|
| Kalba (-os) | tai neua kalba |
| Religijos | budizmas (theravada) |
| Giminingos etninės grupės | lao, šanai |
Šiauriniai tajai arba Tai neua (savivardis: ᥖᥭᥰᥖᥬᥳᥑᥨᥒᥰ tai taɯ xoŋ, kin. 傣那, pinyin: Dǎinà, taj. ไทเหนือ = Thai Nua) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti kalnuotoje dabartinės Kinijos (vakarų Junanio) teritorijoje ir kalbanti atskira kalba. Nedidelės diasporos sutinkamos Laoso, Mianmaro, Tailando teritorijose. Kalba tai neua kalba.
Pagrindinė teritorija yra Kinijos Junano provincijos Dehongo dajų ir dzingpo autonominėje prefektūroje, todėl dar vadinami Dehongo tajais (kin. 德宏傣, pinyin: Déhóng Dǎi). Kinijoje sudaro dalį pripažintos dajų etninės grupės.
Į pietus nuo šios etninės grupės gyvena kita tajų tauta - šanai, su kuriais tai neua dalinasi daug bendrų kalbinių ir kultūrinių bruožų. Todėl kartais vadinami Kinijos šanais.
Istorija
Seniausia šios tajų grupės istorija yra apipinta daugybe legendų. Kai kurie Kinijos istorikai (pvz. Xiao Zhengwei ar Yang Yongsheng) būtent Dehongo teritorijas laiko senąja visų tajų tautų protėvyne ir kalba apie čia prieš kelis tūkstančius metų klestėjusią tajų civilizaciją. Šiuos tajus jie tapatina su senuose šaltiniuose minimais ailao.[1][2]
Šiuo metu yra labiau linkstama prie hipotezės tajų protėvyne laikyti dab. šiaurės Vietnamą iš kur jie migravo į vakarus. Remiantis šia versija į Dehongą tajai atsikėlė I tūkst. II pusėje per dab. Laoso, Tailando ir Mianmaro teritorijas. Iš čia jie migravo dar toliau į vakarus, kur suformavo ahomų ir khamčių etnosus. Tuo metu Dehongą bent jau nominaliai kontroliavo Nandžao ir Dali karalystės.
Tai neua nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaldę į smulkias gentines žemes (mong), kurios bendrai vadinamos Košanpje (dažniausiai verčiama kaip "9 šanų valstybės"). Tarp jų buvo Mong Na, Mong Santa, Mong Wan, Mong Mien ir kitos. Stipriausia tarp jų buvo Mong Mao. XIV a. valdant valdovui Hso Kip Hpa ji trumpam sugebėjo tapti galingiausia regiono valstybe ir privertė mokėti duoklę ne tik aplinkines žemes, bet ir kitas šanų valstybes.
Mingų Kinija stiprindama kontrolę Junane įtraukė šias valstybėles į savo kontrolės orbitą, ir valdė jas per vietinius vadus, vadinamuosius tusi. Tą pačią politiką tęsė ir Čing Kinija. XVI a. II pusėje ir XVIII a. viduryje šį regioną trumpam buvo užėmusi Birmos karalystė, tačiau ilgainiui regionas sugrįždavo į Kinijos kontrolę. Tik 1897 m. nusistovėjo dabartinės sienos tarp Kinijos ir Britų Mianmaro, kurios pdalino kai kurias tajų valstybėles.
XIX a. vykstant pilietiniam karui, vyko gyventojų egzodas į gretimą Mianmarą, šiaurinį Tailandą ir Laosą. Taip susiformavo nedidelės diasporos. XX a. pradžioje buvo bandoma panaikinti tusi valstybėles, tačiau šios reformos susilaukė pasipriešinimo. Jos galutinai panaikintos 1955 m., kai kurias paverčiant apskritimis.
Kultūra
Dehongo tajai yra labai stipriai paveikti kultūros, ateinančios iš Pietryčių Azijos, ypač Tailando (pirmiausia Mianmaro Šanų valstybių). Jie išpažįsta theravados budizmą, švenčia Songkrano šventę. Kaip ir kitos Pietryčių Azijos kalbos, jų kalba turi daug skolinių iš Pali kalbos. Kalba buvo pradėta rašyti XIV a., naudojant vietinę rašto sistemą, giminingą tajų, birmiečių, ir kitų Pietryčių Azijos kalbų raštams.