Laoso istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės žemdirbyste vertėsi nuo IV tūkst. pr. m. e. Iš Jangdzės upės baseino buvo atnešta ryžių auginimo tradicija. Maždaug tuo metu į Laoso teritoriją migravo nauja lingvistinė grupė - žmonės, kalbėję [[austroazinės kalbos|austroaziečių kalbomis]]. Iš jų ilgainiui formavosi tokie etnosai kaip [[khmu]] (šiauriniame Laose), [[katangai]] (pietų Laose) ir [[brao]] (piečiausiame Laoso pakraštyje ir gretimose teriorijose Kambodžoje). Šie etnosai buvo giminingi ryčiau gyvenusių vietnamiečių, piečiau gyvenusių [[khmerai|khmerų]] ir [[monai|monų]] protėviams.
[[vaizdas:Plain_of_Jars-Site_1-The_biggest_jar.JPG|thumb|left|Ąsočių slėnis]]
Tuometiniai radiniai rodo sudėtingą visuomenę, kurioje bronziniai indai paplito 1500 m. pr. m. e., o geležiniai – 700 m. pr. m. e. VIII a. pr. m. e.-II a. [[Siangkhuango plynaukštė]]je vietos gyventojai iš akmens kūrė išmoningus ąsočių formos laidojimo indus. Jų likučiai ir dabar saugomi vadinamajame [[Ąsočių slėnis|Ąsočių slėnyje]]. Laoso gyventojai palaikė santykius su [[Kinija]] ir [[Indija]].
== Ankstyvoji istorija ==
[[vaizdas:Map-of-southeast-asia_900_CE.svg|thumb|Khmerų imperija]]
Į Pietryčių Aziją civilizaciją atnešė Indija ir Kinija, tačiau pajūro teritorijos (Vietnamas, pietinė Kambodža ir Tailandas) greičiau priėmė ir adaptavo civilizacijos pasiekimus. Į pietus nuo Laoso jau pirmaisiais mūsų eros amžiais klestėjo induizuotos [[Funanė]]s, [[Čampa|Čampos]], [[Dvaravati]] karalystės, o į rytus ir šiaurę nuo jo sinizaciją vykdė Kinija. Kalnuotos Laoso teritorijos, tuo tarpu, buvo toliau nuo šių centrų, ir vietos
Į piečiausią Laoso teritoriją ([[Čampasako provincija]]) pirmoji civilizaciją atnešė hinduizuota Čampos karalystė kurios galios centrai buvo centriniame Vietnamo pajūryje. Svarbiausias šio laikotarpio statinys, datuojamas V a., buvo [[Vat Phu]] vienuolynas. Manoma, kad netoli jo buvo miestas, tapatinamas su [[Šrestapura]]. Dalis tyrėjų laiko, kad būtent šioje vietovėje ėmė konsoliduotis [[Čenla|Čenlos]] karalystė.<ref>Coedès, George (1968). Walter F. Vella (ed.). The Indianized States of Southeast Asia. trans.Susan Brown Cowing. University of Hawaii Press. ISBN 978-0-8248-0368-1.</ref> Ši karalystė ilgainiui nukariavo Funanę pietuose ir vėliau perkėlė sostinę į Kambodžos teritoriją.
[[vaizdas:Champasak VatPhou5 tango7174.jpg|thumb|left|Vat Phu vienuolynas Čampasake]]
Kita svarbi hinduistinė valstybė pietinio Laoso teritorijoje buvo [[Sikhotabongo karalystė]] (''Sikhottabong''), kurios kūrėjai greičiausiai buvo [[monai (tauta)|monai]]. Ji apėmė derlingas Mekongo slėnio lygumų teritorijas centriniame Laose, įskaitant ir Vientianą.
VIII a. Čenlai nunykus, valdžią dab. Kambodžoje, Tailande ir pietų Laose paėmė [[Khmerų imperija]] su sostine [[Angkoras|Angkoru]]. Ji suvienijo hinduizuotas austroaziečių karalystes į vientisą didelę imperiją ir valdė iki XIII a. Tiesa, kalnuota Laoso teritorija buvo menkai kontroliuojama šios imperijos periferija, į kurią pamažėle skverbėsi budizmo ir hinduizmo tradicijos bei indiškoji civilizacija.
Šiaurinis Laosas, tuo tarpu buvo labiau veikiamas iš šiaurėje buvusios sinizuotos [[Nandžao]] karalystės bei jos įpėdinės [[Dali karalystė|Dali]], kuri iki XIII a. buvo viena iš didžiausių galių šiame regione. Šios karalystės VII a. kurį laiką tikriausiai kontroliavo kalnuotas teritorijas iki pat Vientiano, tačiau stipri kultūrinė įtaka neišryškėjo.
== Tajų valstybės ==▼
[[vaizdas:Southeast_Asian_history_-_Around_1540.png|thumb|Pietryčių Azija XVI a.]]▼
[[vaizdas:Map-of-southeast-asia 1000 - 1100 CE.png|thumb|Pietryčių Azija apie 1000 m.]]
I tūkst viduryje kalnuotame dab. Laoso ir Vietnamo pasienyje ([[Muang Thaenas|Muang Thaene]]) pradėjo formuotis [[tajai (grupė)|tajų]] gentys, atsikėlę čia prieš kelis šimtmečius iš pietų Kinijos. Iš čia jos pradėjo migracijas į vakarus ir pietus, apgyvendindami kalnuotas ir menkai kontroliuojamas Khmerų imperijos periferijas. Laose apie tai pasakoja legenda apie [[Khun Boromas|Khun Boromą]], kuris gyveno legendinėje vietoje [[Dienbjenfu|Muang Thèn]]. Septyni jo sūnūs pasklido po visą Pietryčių Azija, sukurdami 7 atskirus tajų regionus. Laose tajai sukūrė pirmąsias karalystes, kurių valdovai tvirtino turį dievišką prigimtį.
eilutė 28 ⟶ 30:
Laose tajų migracijos laikais per kelis šimtmečius naujai atsikėlusi lingvistinė grupė išstūmė vietos gyventojus austroaziečius (khmu, kalangus ir brao) į kalnuotas aukštumas. Šie gyventojai buvo pavergiami, į juos žiūrima iš aukšto (naudotas paniekinamas žodis ''khaa'' ຂ້າ), ir jie formavo atskirą visuomenės sluoksnį, vadinamuosius [[lao theung]]. Jų gyvenamos vietos pasižymėjo prastesnėmis sąlygomis. Naujai atsikėlusieji tajai vadinosi [[lao loum]] ir užėmė derlingiausius slėnius. Nuo tada jie vadino pagrindinį vaidmenį šalies politikoje ir kultūroje.
Vietos valstybingumas
== Lan Sangas ==
[[vaizdas:Buddhist_monks_walking_in_front_of_the_temple_Haw_Pha_Bang_in_Luang_Prabang.jpg|thumb|left|Luang Prabango architektūra]]
▲[[vaizdas:Southeast_Asian_history_-_Around_1540.png|thumb|Pietryčių Azija XVI a.]]
Senojo Muang Sua (Luang Prabango) pagrindu formavosi stipriausia tajų karalystė [[Lan Sangas]]. Ją sukūrė tajų karalius [[Fa Ngumas]], karalystę įkūręs 1353 m. Didžiausio išsiplėtimo laiku XVI a. ši karalystė kontroliavo ne tik Laoso, bet ir dalies Tailando, Kambodžos, Junano ir Vietnamo teritorijas. Jos svarbiausios konkurentės buvo [[Ajutaja]] (pietinis Tailandas), [[Lanna]] (šiaurinis Tailandas) ir [[Daivietas]] (šiaurės Vietnamas).▼
1253 m. [[Mongolų imperija]] nukariavo Dali karalystę šiaurėje ir kuriam laikui užvaldė šiaurės Laosą. Silpstant jų valdžiai 1271 m. Muang Sua karalystėje įsitvirtino nauja tajų kilmės dinastija, kurios valdovai titulavosi titulu ''panya'' ir pripažino mongolų valdžią. Panya Langas ir Panya Khamphongas ėmė konsoliduoti valdžią aplink Luang Prabango miestą, o netrukus pajungė ir gretimą Muang Phuano karalystę.
▲
XVI a. vid. Pietryčių Aziją siaubė Mianmaro [[Taungu dinastija]], kurios armijos pavergė daugumą tajų karalysčių. Lan Sangas sėkmingai apsigynė nuo Mianmaro agresijos ir tapo vienintele neužkariauta valstybe. Siekiant išvengti grėsmės Lan Sango sostinė buvo perkelta piečiau, į Vientianą. XVII a., valdant [[Sourigna Vongsa]] (1637–1694), karalystė išgyveno savo aukso amžių. Tuo metu karalystėje viešėję misionieriai iš Vakarų aprašė klestinčią valstybę. Šį laikotarpį Laose geriausiai atspindi išlikę Luang Prabango kultūriniai paminklai.
| |||