Laoso istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 6:
[[2009]] m. [[Anamo kalnai|Anamo kalnuose]], šiaurės Laose, rasta senovinė kaukolė, kuri yra 46 tūkst. metų senumo. Tai seniausia žinoma šiuolaikinio žmogaus kaukolė Pietryčių Azijoje.<ref>http://www.sciencedaily.com/releases/2012/08/120820152204.htm</ref> Per Laoso teritoriją vyko Pietryčių Azijos apgyvendinimas, o vėliau sausumos tiltu gyventojai plito į Melaneziją ir Australiją. X-II tūkst. pr. m. e. šie medžiotojai rinkėjai priklausė [[Hoabinio kultūra|Hoabinio kultūros]] tradicijai, paplitusiai visame Indokinijos pusiasalyje.
 
Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės žemdirbyste vertėsi nuo IV tūkst. pr. m. e. Iš Jangdzės upės baseino buvo atnešta ryžių auginimo tradicija. Maždaug tuo metu į Laoso teritoriją migravo nauja lingvistinė grupė - žmonės, kalbėję [[antroazinėsaustroazinės kalbos|austroaziečių kalbomis]]. Iš jų ilgainiui formavosi tokie etnosai kaip [[khmu]] (šiauriniame Laose), [[katangai]] (pietų Laose) ir [[brao]] (piečiausiame Laoso pakraštyje ir gretimose teriorijose Kambodžoje). Šie etnosai buvo giminingi ryčiau gyvenusių vietnamiečių, piečiau gyvenusių [[khmerai|khmerų]] ir [[monai|monų]] protėviams.
[[vaizdas:Plain_of_Jars-Site_1-The_biggest_jar.JPG|thumb|left]]
Tuometiniai radiniai rodo sudėtingą visuomenę, kurioje bronziniai indai paplito 1500 m. pr. m. e., o geležiniai – 700 m. pr. m. e. VIII a. pr. m. e.-II a. [[Siangkhuango plynaukštė]]je vietos gyventojai iš akmens kūrė išmoningus ąsočių formos laidojimo indus. Jų likučiai ir dabar saugomi vadinamajame [[Ąsočių slėnis|Ąsočių slėnyje]]. Laoso gyventojai palaikė santykius su [[Kinija]] ir [[Indija]].
 
== Ankstyvoji istorija ==