Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 6 mėnesius
S
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių kontaktų su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m.e.m. [[Tacitas]] savo veikale "Germanija" aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kurie paprastai siejami su vakarų baltais. Vakariniai baltai anksčiau už kitus diferencijavosi į gentis ir žinios apie juos kitų šalių kronikininkus pasiekė anksčiausiai. [[Klaudijus Ptolemėjus]] II a. jau žinojo [[galindai|galindus]] ir [[jotvingiai|jotvingius]], o ankstyvųjų viduramžių kronikose minimi [[prūsai]], [[kuršiai]] ir [[žiemgaliai]].<ref>Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis. [http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf The History of Lithuania], Eugrimas, 2013. [https://web.archive.org/web/20131215231241/http://static.eu2013.lt/uploads/documents/Liet_istorija_knygos/EN_lt.pdf Suarchyvuota versija], 2013-12-15 15 December 2013. ISBN 978-609-437-204-9. P. 22–26</ref>
 
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje [[1009]] metų <ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> [[vasario 14]] arba [[kovo 9]] dieną. X-XI a. rusų kronikos mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę [[Kijevo Rusia]]i, kronikose minimas karinis [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy [The History of Lithuania]|year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtinė diferenciacija, išsiskyrė kariaunoms vadovaujantys kunigaikščiai, kurie savo rankose ėmė konsoliduoti valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar [[X amžius|X a.]], tačiau anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos vasltybėsvalstybės susidarymo procesas baigėsi tik [[XIII amžius|XIII a.]] II ketvirtyje, tada hipotetinės [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] ar [[Lietuvos kunigaikštystė]]s pagrindu susikūrus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]<ref>Rimvydas Petrauskas. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Didzioji-Kunigaikstyste-15586 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė], vle.lt</ref>.
 
=== Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ===