'''[[Renesansas|Renesanso]] laikotarpiu humanizmas''' buvo [[Europa|Europos]] intelektualų sąjūdis, prasidėjęs [[Florencija|Florencijoje]] [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pradžioje. Šiam sąjūdžiui būdingas žmogaus ir jo galimybių (ypač proto) išaukštinimas, tuo pačiu atsiribojant nuo [[scholastika|scholastikos]] bei tradicinių [[Viduramžiai|Viduramžių]] krikščionybės idealų: kuklumo, [[introspekcija|introspekcijos]] ir pasyvumo. Judėjimas gimė europiečių mokslininkams pradėjus iš naujo atrasti [[antika|antikinius]] graikiškus ir lotyniškus tekstus. Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti [[Dievas|Dievą]]. Buvo atsigręžta į antikinę [[menas|meno]] sampratą.
Renesanso humanistai grožį ėmė suvokti kaip tiesą ir vertybę bei būdą pažinti [[Dievas|Dievą]]. Buvo atsigręžta į antikinę [[menas|meno]] sampratą.
[[Sekuliarusis humanizmas|Sekuliarieji humanistai]] vertina mokslinį [[skepticizmas|skepticizmą]] ir [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], vengdami aklo tikėjimo, [[dogma|dogmų]] bei perdėto skepticizmo{{faktas}}. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[tradicija|tradiciją]] ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su [[ateizmas|ateizmu]] ir [[agnosticizmas|agnosticizmu]], bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai.
