'''Humanizmas''' ({{fr|humanisme}}) – [[Antropocentrizmas|antropocentrinė]] pasaulėžiūra, išaukštinanti [[žmogus|žmogų]].<ref>{{VLE|VII||Jūratė Morkūnienė|[https://www.vle.lt/Straipsnis/humanizmas-31098 Humanizmas]}}</ref><ref>DabartinėslietuviųTai kalbosplati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, žodynasjo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Vilnius.Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas 1954</ref>ateinančioms kartoms. Šiuo metu daugiau ar mažiau tapatinamas su [[ateizmas|ateizmu]] bei sekuliariuoju [[Racionalizmas|racionalizmu]].<ref>{{Cite book|last=Urmson|first=J. O|url=https://www.worldcat.org/title/concise-encyclopedia-of-western-philosophy-and-philosophers/oclc/57689814?referer=di&ht=edition|title=The concise encyclopedia of western philosophy and philosophers|last2=Rée|first2=Jonathan|date=2005|publisher=Routledge|isbn=978-0-415-32924-8|location=London; New York}}</ref> Tai plati [[etika|etinių]] [[filosofija|filosofijų]] kategorija, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę – socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą – trokštamais žmonių santykių principais. Pagrindiniai tikslai, anot humanizmo, yra žmonijos suklestėjimas, visų žmonių gerovė ir geresnio pasaulio palikimas ateinančioms kartoms.
[[Sekuliarusis humanizmas|Sekuliarieji humanistai]] vertina mokslinį [[skepticizmas|skepticizmą]] ir [[Mokslinis metodas|mokslinį metodą]], vengdami aklo tikėjimo, [[dogma|dogmų]] bei perdėto skepticizmo{{faktas}}. Stengiasi ieškoti tiesos racionaliais metodais, atmesdami [[misticizmas|misticizmą]], [[tradicija|tradiciją]] ir kitus dalykus, kurie nėra tiesioginis ir logiškas įrodymų nagrinėjimas. Humanizmas yra suderinamas su [[ateizmas|ateizmu]] ir [[agnosticizmas|agnosticizmu]], bet ne visi ateistai ir agnostikai yra humanistai.
