Australija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 42:
{{otheruse|valstybę|žemyną|[[Australija (žemynas)]]}}
'''Australijos Sandrauga'''
== Istorija ==
{{main|Australijos istorija}}
Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš
Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas Cristóvão de Mendonça 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir [[Portugalija|portugalai]] manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a. kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas Willem Jansz (1606), portugalų tyrinėtojas Luis Vaez de Torres tuo metu tarnavęs [[Ispanija]]i (1607), olandų keliautojai Jan Carstensz (1623), Dirk Hartog ir [[Abelis Tasmanas]] (1642).
[[1770]] m. [[Džeimsas Kukas]] paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. [[Britų imperija|Didžioji Britanija]] [[1788]]
Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir [[1901]] m. įsikūrė Australijos Sandrauga (''Commonwealth of Australia''), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo [[dominija]], kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos, Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.
Eilutė 60:
{{main|Australijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:NewParliamentHouseInCanberra.jpg|miniatiūra|
Australija yra
1999
Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda.
Eilutė 72:
{{main|Australijos valstijos}}
[[Vaizdas:Australijos administracinis suskirstymas ir miestai.png|thumb|right
[[Vaizdas:Australijos geografija.png|thumb|right
Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos ([[Šiaurinė teritorija]]), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai ([[Australijos sostinės teritorija]], [[Džarvio įlankos teritorija]]). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.
Eilutė 108:
Aukščiausias kalnas – [[Kosciuškos kalnas]] (2228 metrų).
Australijos 20 didžiausių miestų populiacijų dydžiai, 2018
# Didysis [[Sidnėjus]]: 5 230 330, plotas: 12,367.7
# Didysis [[Melburnas]]: 4 963 349, plotas: 9,993
# Didysis [[Brisbanas]]: 2 462 637; plotas: 15,842
# Didysis [[Pertas]]: 2 059 484; plotas: 6,417.9
# Didžioji [[Adelaidė]]: 1 345 777; plotas: 3,259.8
# [[Gold Kostas]]: 606 774; plotas: 1,334 km²<ref>id.com.au / [https://profile.id.com.au/gold-coast Gold Coast City]</ref>. Kvinslando valstijos miestas.
# [[Kanbera]]: 420,960; plotas: 814.2
# Didysis [[Sanšain Kostas]]: 319,922; plotas: 2,291 km²<ref>id.com.au / [https://profile.id.com.au/sunshine-coast Sunshine Coast Council]</ref>; miestas Kvinslendo valstijoje.
# Didysis [[Džilongas]]: 252,217; plotas: 1,252
# [[Vulongongas]]: 216,071; plotas: 684 km²<ref>id.com.au / [https://profile.id.com.au/wollongong Wollongong City Council]]</ref>; miestas Naujajame Pietų Velse.
# Didysis [[Hobartas]]: 232,606; plotas: 1,695.5
# [[Taunsvilis]]: 180,820; plotas: 693,3
# [[Niukaslas (Australija)|Niukaslas]]: 164,104, plotas: 187 km²<ref>id.com.au / [https://profile.id.com.au/newcastle City of Newcastle]</ref>; miestas Naujajame Pietų Velse.
# [[Kernsas]]: 152,729; plotas: 254,3
# Didysis [[Darvinas (Australija)|Darvinas]]: 148 564; Administracinio Darvino miesto gyventojų skaičius: 84,613; plotas: 112 km²<ref>id.com.au / [https://profile.id.com.au/Darwin City of Darwin]</ref>. [[Šiaurės Teritorija|Šiaurės Teritorijos]] sostinė.
# [[Tuvumba]]: 136,861; plotas: 498.1
# [[Balaratas]]: 105,471; plotas: 343.6
# [[Bendigas]]: 99,122; plotas: 287.4
# [[Alburis-Vodonga]] (''Albury–Wodonga''): 93,603; Susilieję du miestai Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų riboje.
# [[Lonsestonas]]: 87,328; plotas: 435.4
== Flora ir fauna ==
Eilutė 153:
{{main|Australijos gyventojai}}
[[Vaizdas:Surfers Paradise Beach Queensland.jpg|miniatiūra|dešinėje
Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir [[XX amžius|XX]] amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš [[Europa|Europos]], imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš [[Azija|Azijos]]. Pagal [[2001]] m. surašymą [[Australijos vietiniai gyventojai|aborigenai]] sudaro 2 proc. gyventojų.
Eilutė 165:
{{main|Australijos kultūra}}
Australijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra. Pirmasis teatras įkurtas 1830 m. [[sidnėjus|Sidnėjuje]] ir vadinosi ''Theatre Royal''
Iš Australijos kilo tokios garsios muzikos grupės kaip „[[AC/DC]]“, „[[INXS]]“, „[[Savage Garden]]“, „[[The Seekers]]“, „[[Men at Work]]“, atlikėjai [[Nick Cave]] ir [[Kylie Minogue]].
|