Indija: Skirtumas tarp puslapio versijų

711 pridėta baitų ,  prieš 4 mėnesius
== Geografija ==
{{main|Indijos geografija}}
[[Vaizdas:Parked boats at Anjarle Creek.jpg|thumb|Žvejybinės valtys švartuojamos ir surišamos kartu artėjančioartėjančios musonomusoninės audros, kurios tamsūs debesys matomi virš horizonto, metu.]]
 
Indija užima didžiąją [[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinento]] dalį ir yra septinta pagal plotą pasaulio šalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Indijos gamtines sienas sudaro [[Himalajų kalnynas|Himalajai]] – aukščiausias pasaulio kalnynas, kurį pačiuose šalies šiaurės vakaruose nuo [[Karakorumas|Karakorumo]] skiria [[Indas (upė)|Indo]] aukštupio slėnis. Aukščiausia šalies vieta – [[Kančendžanga| Kančendžungos kalnas]] Himalajuose (8568 m). Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso [[Indo-Gango lyguma]]i. Vakaruose, pasienyje su [[Pakistanas|Pakistanu]], driekiasi [[Tharo dykuma]]. Beveik visą pietų teritoriją užima [[Dekano plokščiakalnis]]. Jį supa dvi kalvųneaukštų kalnų grandinės – [[Vakarų Ghatai]] ir [[Rytų Ghatai]].
 
Ilgiausios Indijos upės yra [[GangasGanga]], [[Brahmaputra]], [[Jamuna]], [[GodavariGodavarė]], [[KaveriKaverė]], [[Narmada]], [[Krišna (upė)|Krišna]]. Vasaros musono metu smarkiai ištvinsta, o per sausras labai nusenka (vandeningesnės lieka iš Himalajų tekančios upės). Upių vanduo gausiai naudojamas drėkinimui, įrengta daug užtvankų.
 
Didžiosios šalies dalies gamtiniai kraštovaizdžiai smarkiai sukultūrinti. Daug kur plyti [[savanos]], [[kserofitas|kserofitų]] retmiškiai, [[sausieji atogrąžų miškai]], šiaurės vakaruose – krūmokšnių [[pusdykumė]]s ir dykumos. Pavėjiniuose Vakarų Ghatų šlaituose, Brahmaputros baseine, Rytų Himalajų priekalnėse veši [[drėgnieji atogrąžų miškai]]. Himalajų papėdėse plyti pelkėtos džiunglės ([[terajai]]), aukščiau – [[musoniniai miškai]], kalnų mišrieji ir [[spygliuočių miškai]].
Klimatas šioje valstybėje vyrauja nuo [[tropikai|tropikų]] pietuose ir centre, iki vėsesnio oro šiaurėje (Himalajuose).
 
Klimatas musoninis subekvatorinis, tropinis. Drėgnojo vasaros [[musonas|musono]] metu iškrenta 70–90 % metinio kritulių kiekio. Žiema sausa ir vėsi (šiaurėje), o nuo kovo iki gegužės orai sausi ir karšti. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 15 °C šiaurėje (neskaitant dar šaltesnių kalnų rajonų) iki 27 °C pietuose. Karščiausią gegužės mėnesį vidutinė temperatūra laikosi apie 28–35 °C. Mažiausiai kritulių per metus iškrenta Tharo dykumoje (<100 mm), centrinėse srityse – 300–400 mm, Rytų Himalajauose – 3000–6000 mm (ten yra ir viena drėgniausių Žemės vietų – Čarapundžis, ~12 000 mm per metus).<ref>{{GEC|166}}</ref> Dažnos [[sausra|sausros]], karščio bangos.
 
=== Biologinė įvairovė ===
[[Vaizdas:Pfau_imponierend.jpg|thumb|[[Povas]], nacionalinis Indijos paukštis.]]
Indija įsikūrusi [[Indomalajų ekozona|Indomalajų ekozonoje]], šaliai priklauso trys [[biologinės įvairovės taškai]]. Indija priskiriama prie 17 valstybių su didžiausia biologine įvairove. Indijoje paplitę 12,2 % visų žuvų, 8,6 % visų žinduolių, 13,7 % visų paukščių, 7,9 % visų roplių, 6 % visų varliagyvių ir 6 % visų žydinčių augalų rūšių.<ref>[https://web.archive.org/web/20130116214754/http://zsi.gov.in/right_menu/Animal_disc/Animal%20Discovery%202011.pdf (PDF)]</ref> Maždaug 21,2 % šalies teritorijos dengia miškai, iš kurių 12,2% vidutiniškai ar labai tankūs. Daug augalų [[endemizmas|endeminiai]]. Buveinės įvairuoja nuo [[tropiniai miškai|tropinių miškų]] [[Andamanų salos]]e, [[Vakarų Ghatai|Vakarų Ghatuose]] ir Šiaurės Rytų Indijoje iki vidutinių platumų spygliuočių miškų Himalajuose. Tarp šių ekstremumų rytinėje Indijos dalyje plyti drėgnieji [[salmedis|salmedžių]] miškai, vidurio ir pietų Indijoje – sausi lapuočių [[didysis tikmedis|tikmedžių]] miškai, vidurio ir vakarų lygumose – erškėčių miškai, kuriuose dominuoja ''[[Vachellia nilotica]]''. [[Melijiniai|Melijiniams]] priklausanti ''[[Azadirachta indica]]'', plačiai Indijos kaimo vietovėse vartojama vaistažolė, yra svarbiausias Indijos medis. Vešlus [[Maldyklinis fikusas|maldyklinio fikuso]] medis, vaizduotas [[Mohendžo Daras|Mohendžo Daro]] antspauduose, teikė [[Gautama Buda|Sidhartai Gautamai]] pavėsį, šiam pasiekus nušvitimąmiškai.
 
[[Vaizdas:Royal Bengal Tiger Kanha.JPG|thumb|left|[[Bengalinis tigras]] [[Kanhos nacionalinis parkas|Kanhos nacionaliniame parke]]]]
Daugybė Indijos rūšių kilo iš senosios [[Gondvana|Gondvanos]] taksonų. Nuo Gondvanos prieš daugiau nei 105 mln. metų atskilo [[Indijos plokštė]]. Vėliau sekęs [[Indijos plokštė|žemyninės Indijos]] tektoninis judėjimas link ir susidūrimas su [[Laurazija|Laurazijos]] masyvu sudarė sąlygas masiniam rūšių migravimui. Dažni vulkaniniai išsiveržimai ir klimato pokyčiai prieš 20 mln. metų sukėlė masinį rūšių išnykimą. Po to į Indiją žinduoliai pateko iš Azijos per du [[zoogeografija|zoogeografinius]] kelius šalia kylančių Himalajų kalnų. Dėl šios priežasties tik 12,6 % žinduolių ir 4,5 % paukščių rūšių yra endeminės, kai tuo tarpu roplių – 45,8 %, varliagyvių – net 55,8 %. Tarp kurių – [[Nilgirių langūrai]] ''(Semnopithecus johnii)'', rupūžė ''[[Duttaphrynus beddomii]]'', aptinkami Vakarų Ghatuose. Indijoje gyvena 172 [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos]] nykstančiomis pripažintų gyvūnų rūšių.<ref>{{citation|last=Mace|first=G. M.|date=March 1994|title=1994 IUCN Red List of Threatened Animals|work=World Conservation Monitoring Centre|publisher=[[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija]]|isbn=978-2-8317-0194-3|url=https://books.google.com/books?id=dyy0HilL9ecC&pg=PR4}}</ref> Tarp jų − [[azijinis liūtas]], [[bengališkasis tigras]], [[snieginis leopardas]], [[bengalinis grifas]]. Pastaroji rūšis liko per plauką nuo išnykimo dėl galvijų dvėsenoje aptinkamo [[diklofenakas|diklofenako]] vaisto.
 
Indijos laukinei gamtai didelę žalą padarė ekologine prasme pragaištinga pastarųjų dešimtmečių žmogaus veikla. Siekiant kovoti su neigiamu žmogaus poveikiu gamtai [[Indijos nacionaliniai parkai|nacionalinių parkų]] ir [[Saugomos teritorijos Indijoje|saugomų teritorijų]] tinklas, pradėtas kurti dar britų kolonijiniais laikais, buvo reikšmingai išplėstas. 1972 m. Indija priėmė Laukinės gamtos apsaugos įstatymą ir projektą pavadinimu ''Tigras'' laukinei gamtai išsaugoti. Miško apsaugos įstatymas buvo priimtas 1980 m., o 1988 m. – redaguotas. Indijoje įkurta daugiau nei 500 [[laukinių gyvūnų prieglauda|laukinių gyvūnų prieglaudų]] ir 13 [[biosferos rezervatas|biosferos rezervatų]], iš kurių 4 priklauso [[Pasaulio biosferos rezervatų tinklas|Pasaulio biosferos rezervatų tinklui]]. 25 [[šlapynės]] yra saugomos [[RamzaroRamsaro kovencija|RamzaroRamsaro konvencijos]].
 
== Ekonomika ==