Leskyno dėsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rašybos klaida žodyje gerąja (mot. g. bns. įnag.)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Leskyno dėsnis''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] besireiškiantis [[Akcentologija|akcentologinis]] dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko [[Augustas Leskynas|A. Leskyno]] ({{de|A.Leskien}}) vardu.<ref name="Collinge115">{{cite book|last=Collinge|first=N. E.|title=The Laws of Indo-European|publisher=John Benjamins Publishing Company|date=1985|location=Amsterdam — Philadelphia|pages=115|isbn=}}</ref>
 
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų [[priegaidė]] buvo [[Akūtas|akūtinė]] (tvirtapradė): ''*rankā́ns'' > ''rankàs'', ''*rankā́'' > ''rankà''. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: ''*rañkā͂s'' > ''rañkos'', kur ''o'' – ilgasis [[balsis]], kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ilgojo balsio *''ā''.<ref name="Collinge115"/>