Luca della Robbia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Luka dela Robija gimė apie 1399–1400 m. [[Florencija|Florencijoje]]. Anot [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]], iš pradžių Luka buvo apmokytas auksakalio amato, bet greit perėjo dirbti su marmuru ir pasišventė vien skulptūrai. Mokėsi pas [[Nanni di Banco|Nanį di Banką]]. Tėvas SimoneSimonė di MarcoMarkas buvo pasiturintis, turėjo žemės, buvo susijęs su audinių verslu. Giminės pavardė kildinama iš audinių raudono dažo, išgaunamo iš Rubia vadintų augalų (''[[Rubia Tinctorum]]''). Anksčiausiu Lukos darbu yra ''Cantoria'' – „dainuojanti galerija“ – 10 reljefų virš šiaurinės zakristijos [[Santa Maria del Fiore]] katedroje durų, sukurtų 1431–1438 m. laikotarpyje (1688 m. nuimti ir dabar yra [[Santa Maria del Fiore]] katedros muziejuje). Šie reljefai vaizduoja šokančius ir dainuojančius vaikus. [[Leonas Batista Albertis]] 1435 m. veikalo ''Della Pittura'' įžangoje paminėjo Luką dela Robiją kartu su [[Bruneleskis|Bruneleskiu]], [[Donatelas|Donatelu]], [[Gibertis|Giberčiu]] ir [[Mazačas|Mazaču]] kaip vieną iš naujosios kartos menininkų, kurie vėliau buvo įvardinti [[renesansas|renesanso]] vaizduojamojo meno pirmaisiais meistrais. 1437 m. Luka dela Robija pratesė seriją rombo formos reljefų [[Džoto kampanilė]]s apačioje, kuriuos anksčiau kūrė [[Džotas]] ir [[Andrea Pizanas]].

Luka dela Robija pagarsėjo glazūruotos terakotos, [[majolika|malojikos]] reljefais. Jo glazūros ruošimo technika buvo labai naujoviška, nežinota antikiniais laikais ir slepiama šeimos paslaptis. Dėl šios glazūravimo technikos Lukos reljefai galėjo būti statomi lauke. [[Santa Maria del Fiore]] katedroje Luka atliko du terakotinius reljefus: „Prisikėlimą“ (1442 m.) ir „Paėmimą į dangų“ (1446 m., abu [[Santa Maria del Fiore]] katedros muziejuje). „Prisikėlimas“ yra anksčiausiai žinomas Lukos dela Robijos glazūruotas terakotinis kūrinys. 1443–1450 m. Luka dela Robija dekoravo apskritais reljefais Bruneleskio [[Pazzi koplyčia|Pazzi koplyčią]] prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Jam priskiriamas ikonografinio Mergelės Marijos pusės stoto baltos spalvos mėlyname fone vaizdinio suformavimas (pvz., „Madona su obuoliu“, 1455–1460 m., [[Bardželo muziejus]]). 1443 m. Luka sukūrė tabernakulį ''Santa Maria Nuova'' ligoninėje Florencijoje (dabar [[Peretola|Peretolos]] miestelio Švč. Marijos bažnyčioje), 1453 m. Švč. Trejybės bažnyčioje – vyskupo Benozzo Federighi kapo monumentą.

1446 m. Luka įkūrė savo dirbtuves ''Via Guelfa'' Florencijoje. 1471 m. Luka buvo išrinktas Florencijos skulptorių gildijos vyresniuoju, bet posto atsisakė. Luka dela Robija mirė [[1482]] m. vasario 10 d. Florencijoje, palaidotas ''San Pier Maggiore'' bažnyčioje. Jo studiją perėmė pusbrolis [[Andrea della Robbia]|Andrėja dela Robija], kuris su savo sūnumis pratęsė šeimos verslą iki XVI a. pabaigos.