Šablonas:Savaitės tema: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 596 pridėti baitai ,  prieš 6 mėnesius
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Gydomieji šaltiniai Birštone. XX a. pr.Louis_Armstrong_restored.jpg|thumb|Birštono[[Luisas gydomiejiArmstrongas]], šaltiniaivienas XXžinomiausių a.džiazo pratlikėjų.]]
'''Džiazas''' – profesionali [[improvizacija|improvizacinės]] [[muzika|muzikos]] [[rūšis]], susiformavusi [[XIX amžius|XIX a.]] pabaigoje – [[X amžius|XX a.]] pradžioje. Džiazas atsirado iš afroamerikietiškos muzikos, kuri jungia Afrikos ir Europos muzikos tradicijas.
'''Birštonas''' – kurortinis miestas [[Lietuva|Lietuvos]] pietuose, [[Kauno apskritis|Kauno apskrityje]]. [[Birštono savivaldybė]]s, [[Birštono dekanatas|dekanato]] ir parapijos centras.
 
Manoma, kad didžiausią įtaką džiazo raidai padarė afroamerikietiška muzika. Ši muzika pradėjo formuotis [[XVII a.]], kai į [[Amerika|Ameriką]] buvo atvežti pirmieji juodaodžiai vergai iš [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikos]]. Panašiu metu iš Europos į Ameriką atvyko ir baltieji išeiviai. Taip Amerikoje pradėjo asimiliuotis dvi, visiškai skirtingais bruožais pasižyminčios, muzikos kultūros. Afrikos muzikai būdinga aštri, sinkopinė ritmika, ji neturi vedamojo tono, kvadratinės periodų struktūros. Šiai muzikai būdinga poliritmija, trumpi melodiniai motyvai. Afrikos muzikos pagrindinis elementas yra improvizacija. Dar vienas specifinis bruožas – šios muzikos neįmanoma užrašyti [[nata|natomis]]. Afrikos muzika Amerikoje susijungė su Europos muzikos tradicijomis ir šitaip susiformavo afroamerikietiška muzika. Ji formavosi 300 metų – nuo XVII iki XIX a. Galutiniai jos stiliai susiformavo tik XIX a. Pagrindiniai afroamerikietiškos muzikos žanrai: darbo dainos, [[spiričiuelas|spiričiueliai]], [[baladė]]s ir kt. Afroamerikietiška muzika padėjo atsirasti kai kuriems ikidžiaziniams stiliams: archajiškajam [[bliuzas|bliuzui]], [[barrelhouse]] stiliui, įvairaus pobūdžio šokiams, [[regtaimas|regtaimams]], afroamerikietiškai religinei muzikai. XIX a. pab. afroamerikietiškos muzikos pagrindu susiformavo džiazas.
Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. [[1846]] m. [[Stakliškės|Stakliškių]] kurorto gydytojas [[Benediktas Balinskis]] čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji pasveiko. [[1851]] m. [[birželio 23]] d. įkurtas Birštono kurortas (kiti šaltiniai nurodo, kad tik [[1854]] m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti kurortą), ypač ėmęs vystytis po gretimo [[Stakliškės|Stakliškių]] kurorto didelio gaisro [[1857]] m. XIX a. pabaigoje jau buvo žinomas balneologinis kurortas, aprašomas kurortų vadovuose. Iki I pasaulinio karo čia kasmet gydydavosi ~2000 žmonių, veikė 72 vonios, pastatyti 3 viešbučiai su 200 numerių.
 
Tradicinis džiazas pirmiausia siejamas su nedideliais [[Naujasis Orleanas|Naujojo Orleano]] orkestrais, iš kurių vėliau susiformavo [[bigbendas|bigbendai]]. Tradiciniam džiazui priskiriami Naujojo Orleano ir [[Čikaga|Čikagos]] stiliai, [[diksilendas]], [[svingas]] ir jo atmainos. Taip pat jam priskiriama afroamerikietiški vokalinės muzikos žanrai: [[gospelas]], [[spiričiuelas|spiričiueliai]], [[baladė]]s, archajiškasis [[bliuzas]] bei [[instrumentinė muzika|instrumentinės muzikos]] fortepijoniniai žanrai – [[regtaimas|regtaimai]], [[stride]], [[boogie-woogie]] ir kt. Nedidelių džiazo orkestrų pagrindiniai stiliai, padarę daug įtakos jų raidai, yra Naujojo Orleano stilius, Čikagos stilius ir diksilendas.
[[1927]] m. pastatyta purvo gydykla – durpes gydomajam purvui atveždavo iš [[Velniabliūdis|Velniabliūdžio]] durpyno. [[1933]] m. pastatyta kurorto poliklinika, [[1939]] m. – 2 sanatorijos (Kauno ligonių kasos ir [[Kaišiadorių vyskupija|Kaišiadorių vyskupijos]] „Baltoji tulpė“), atidengtas paminklas [[Jonas Basanavičius|J. Basanavičiui]]. [[1947]] m. įkurtos 2 sanatorijos, [[1959]] m. purvos gydyklos ir sanatorija Nr. 1 pavadinta „Tulpe“, sanatorija Nr. 2 – „Spaliu“, vėliau abi sujungtos [[1975]] m. Tais pat metais įkurta „Versmės“ sanatorija. Apie [[1990]] m. „Spalio“ sanatorija pervadinta „Tulpe“. O [[2013]] m. duris atvėrė „Eglės sanatorija“.
 
Naujojo Orleano džiazo stilius – pats seniausias džiazo stilius, susiformavęs XIX a. pab.–XX a. pr. Šis stilius turėjo labai didelę reikšmę tolimesnei džiazo raidai. Naujojo Orleano stilių formavo nedideli orkestrai, groję įvairiose Naujojo Orleano pasilinksminimo vietose: gatvėse, kavinėse, burlaiviuose ir kt. Iš pradžių tai buvo mėgėjiški juodaodžių [[orkestras|orkestrai]].
Birštonas garsėja geriamu mineraliniu vandeniu, voniomis, čia atvyksta žmonės gydytis nuo virškinimo, judėjimo aparato, kraujotakos, ginekologinių, inkstų, kvėpavimo ligų. Sanatorijos („Tulpė“, „Versmė“ ir „Eglė“) dirba ištisus metus. Yra daug viešbučių, dveji svečių namai, Birštono sporto centras, [[LKKA]] sporto ir sveikatingumo centras, [[Birštono slidinėjimo centras|slidinėjimo centras]], poilsiavietė „Birštono Nemuno vingis“. Galima paplaukioti pramoginiais laivais, paskraidžioti oro balionu, pajodinėti, pasivažinėti karieta. Yra fizioterapijos gydyklos.
 
Ilgainiui atsirado pagrindiniai Naujojo Orleano stiliaus džiazo atlikėjai – džiazo tėvu tituluojamas [[Louis Armstrong|L.Armstrongas]], [[Džo „King“ Oliver|K.Oliveris]], K.Ory ir kiti. Jų vadovaujami orkestrai plačiai išgarsėjo ir prisidėjo prie tolimesnės džiazo raidos. Šie kolektyvai išsiskyrė savitu ir originaliu grojimo stiliumi, įdomiomis kompozicijomis bei improvizacijomis.
 
Naujojo Orleano stilius grindžiamas liaudies melodijų improvizavimu. Buvo suformuota grojimo ir improvizavimo tvarka: melodiją groja [[kornetas]], jam pritaria [[klarnetas]] ir ritminių instrumentų grupė. [[Trombonas]] groja boso liniją ir taip išlaiko visą kūrinio harmoninį pagrindą. Ritmikai būdingas ketvirtinių beat’as. Dėl akcentuojamų stipriųjų takto dalių N.Orleano stiliaus kompozicijos turi daug maršui būdingų požymių. Improvizacijos grojamos dvigubai greičiau nei originali tema, joms būdinga kvadratinė struktūra ir atskiras kiekvieno instrumento solinis, improvizacinio pobūdžio epizodas.
 
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
 
[[BirštonasDžiazas|Daugiau…]]
 
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>