Lietuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 55:
=== Priešistorė ir ankstyvoji istorija ===
[[Vaizdas:Lietuvos vardas. The first name of Lithuania in writing 1009.jpg|thumb|220px|[[Kvedlinburgo analai|Kvedlinburgo analų]] ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minimas Lietuvos vardas)]]
Į dabartinę Lietuvos teritoriją pirmieji gyventojai atsikėlė po paskutiniojo ledynmečio prieš 11–13 tūkstančių metų.<ref>Tomas Ostrauskas. Vėlyvasis paleolitas.//A.Girininkas (red.) Lietuvos istorija. T.1. Vilnius: Baltos lankos, 2005. p. 22-23. ISBN 9955-584-90-4.</ref> Paleolito gyventojai priklausė [[Svidrų kultūra|Svidrų]] ir Pabaltijo [[Madleno kultūra|Madleno]] kultūrinėms grupėms.<ref>V.Juodagalvis. Paleolitas. XI-IX tūkstantmetis pr. Kr.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2000. P.22.</ref> Neolite regione paplito virvelinės keramikos kultūrų grupei priklausanti [[Pamario kultūra]], kuri laikoma [[Baltai|baltiška]]. Pirmaisiais mūsų eros amžiais jau išskiriamos baltų gentinės sąjungos, tarp jų [[Žemaičiai (baltų gentis)|žemaičiai]] ir [[Lietuviai (rytiniai senlietuviai)|lietuviai]].<ref>R.Rimantienė. [https://www.vle.lt/Straipsnis/baltai-68466 Baltai], vle.lt</ref>
Baltų gentys nepalaikė artimų kultūrinių ar politinių kontaktų su [[Romos imperija]]<ref name="MacDonald1996">{{cite book|author=Michael H. MacDonald|title=Europe, a Tantalizing Romance: Past and Present Europe for Students and the Serious Traveler|url=https://books.google.com/books?id=BQyk0nJNsxUC&pg=PA174|year=1996|publisher=University Press of America|isbn=978-0-7618-0411-6|page=174}}</ref>, bet prekiavo su Roma (žr. [[gintaro kelias]]). Apie 97 m.e.m. [[Tacitas]] savo veikale "Germanija" aprašė aisčius (''Aesti''), gyvenusius pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje,
Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analuose aprašant vyskupo [[Brunonas Kverfurtietis|Brunono Kverfurtiečio]] žūtį Prūsijos ir Lietuvos pasienyje [[1009]] metų <ref>Gudavičius, Edvardas (1999) ''Lietuvos Istorija: Nuo Seniausių Laikų iki 1569 Metų (Lithuanian History: From Ancient Times to the Year 1569)'' Vilnius, page 28, ISBN 5-420-00723-1</ref> [[vasario 14]] arba [[kovo 9]] dieną. X-XI a. rusų kronikos mini Lietuvą kaip vieną iš žemių, kurios mokėjo duoklę [[Kijevo Rusia]]i, kronikose minimas karinis [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] žygis į Lietuvą. Nuo XII a. vidurio lietuviai ima puldinėti rusų žemes. 1183 m. nusiaubtos Polocko ir Pskovo žemės, net galingai Naugardo respublikai XII a. pabaigoje ne kartą grėsė lietuvių kariaunų įsiveržimai.<ref>{{cite book| first=Jerzy |last=Ochmański |title=Historia Litwy [The History of Lithuania]|year=1982 |edition=2nd |isbn=9788304008861 |publisher=Zakład Narodowy im. Ossolińskich |language=pl |pages=39–42}}</ref> Daugėjant iš plėšiamųjų žygių parsivežamo turto ir belaisvių ryškėjo turtinė diferenciacija, išsiskyrė kariaunoms vadovaujantys kunigaikščiai, kurie savo rankose ėmė konsoliduoti valdžią. Lietuvos teritorijoje gyvavusių kelių skirtingų baltų genčių sukurtų kunigaikštysčių jungimasis į vieną konfederacinę ar federacinę Lietuvos valstybę prasidėjo greičiausiai dar [[X amžius|X a.]], tačiau anot vyraujančios istoriografinės koncepcijos vasltybės susidarymo procesas baigėsi tik [[XIII amžius|XIII a.]] II ketvirtyje, tada hipotetinės [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] ar [[Lietuvos kunigaikštystė]]s pagrindu susikūrus [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]<ref>Rimvydas Petrauskas. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Didzioji-Kunigaikstyste-15586 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė], vle.lt</ref>.
| |||