Stogas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Stogo pavidalas ėmė formuotis jau senovėje. [[etruskai|Etruskų]], graikų, romėnų šventyklos buvo dengiamos dvišlaičiais stogais, kai kurie etruskų ir romėnų pastatai – dar ir keturšlaičiais, piramidiniais. Lietuvos kaimo tradicinių XVI–XIX a. pastatų stogas paprastai buvo keturšlaitis, pėdinės arba gegninės konstrukcijos, dažnai su [[čiukuras|čiukuru]], [[Valma (architektūra)|valma]], pusvalme, dengtas rugių [[šiaudai]]s, pajūryje ir pamaryje – [[nendrė]]mis. XIX a. ėmė rastis dvišlaičių stogų (pirmiausia Aukštaitijoje ir Suvalkijoje), dengtų keraminėmis [[čerpė]]mis, [[gontai]]s, [[malksna|skiedromis]], [[skard]]a. Nuo XX a. 3–4 dešimtmečio ėmė pliti [[šiferis|šiferio]] danga.<ref>{{VLE|22}}</ref>