Adomas Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

185 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
==== Kaune ====
[[File:Lenta, A. Mickevičius.JPG|thumb|150 px|right|Atminimo lenta Adomui Mickevičiui Kaune, Rotušės a. (2017 m. fotografija)]]
[[File:Lithuanian songs by Adomas Mickevičius.jpg|thumb|150 px|right|Lietuvių liaudies daina, užrašyta Adomo Mickevičiaus. <ref>Adomas Mickevičius. Lietuviškų dainų fragmentai. Skelbiama svetainėje „Antologija.lt". [http://antologija.lt/text/adomas-mickevicius-lietuvisku-dainu-fragmentai/]</ref>]]
 
[[1819]] m. baigęs universitetą būsimasis poetas rugpjūčio 27 d. Mokyklų komiteto posėdyje paskirtas dirbti į [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] mokyklą istorijos, teisės ir literatūros mokytoju. Į 4000 gyventojų dydžio Kauną jis atvyko 1819 m. rudenį, jau prasidėjus mokslo metams, kur jį pasitiko mokyklos direktorius Dobrovolskis.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Kubilius"/>
 
Apgyvendintas pastate [[Kauno rotušė]]s aikštėje, kuriame dabar veikia Jėzuitų gimnazija, o tuo metu buvo įsikūrusi mokykla, kurioje Mickevičius mokytojavo. Butą antrame aukšte, buvusio vienuolyno celę, sudarė vienas kambarys ir siauras prieškambaris.<ref Šalti viduramžiški skliautai, skurdi aplinka slėgė jaunuolį. Savo gyvenimą ir darbą jaunasis mokytojasname="Kubilius"/><ref apibūdinoname="Riškus"/> taip:
 
Mokykloje Adomas Mickevičius dėstė visuotinę literatūrą, [[lotynų kalba|lotynų kalbą]], antikinę istoriją, [[Poetika|poetiką]], [[Retorika|retoriką]], bendrąją [[Gramatika|gramatiką]] ir net [[Politika|politinę]] [[Ekonomika|ekonomiją]].<ref Daugelioname="Kubilius"/><ref dalykųname="Riškus"/> dėstymasDokumentuose pareikalavopasirašydavo kaip jaunoistorijos, mokytojoliteratūros, nemažą darbo irteisės laikomokytojas. TrūkoDarbo pedagoginiųkrūvis ir metodiniųbuvo žiniųnemažas, betper jissavaitę stengėsiturėjo geraidu atliktilaisvus savo pareigaspopiečius. UoliaiDalyvavo rašėir užrašus,viešajame mokyklos kurių skaitydavogyvenime, osakė žemesnėsekalbas klasėseper diktuodavomokslo mokiniams,metų nespradžios vadovėliųir nebuvopabaigos iškilmes.<ref name="Riškus"/>
: ''Visad sėdžiu vienas, pažįstamų neturiu ir nepageidauju susipažinti. Pasivaikščioti, nors ir labai mėgstu, neinu, nes trūksta laiko. Mirčiau iš nuobodulio, jeigu ne darbo griūtis ir jūsų laiškai. Vienintelis atpildas – darbas mokykloje, mokinių meilė ir darbo nauda''.
 
Iš Kauno Mickevičius važinėdavo į Filomatų draugijos susirinkimus Vilniuje, ruošė naujus įstatus, dalyvavo diskusijose dėl sumanyto draugijos žurnalo leidybos, paruošė leidinio projektą. Iš Kauno laikotarpio Mickevičius paliko 111 laiškų korespondenciją. <ref name="Riškus"/>
Mokykloje dėstė visuotinę literatūrą, [[lotynų kalba|lotynų kalbą]], antikinę istoriją, [[Poetika|poetiką]], [[Retorika|retoriką]], bendrąją [[Gramatika|gramatiką]] ir net [[Politika|politinę]] [[Ekonomika|ekonomiją]]. Daugelio dalykų dėstymas pareikalavo iš jauno mokytojo nemažą darbo ir laiko. Trūko pedagoginių ir metodinių žinių, bet jis stengėsi gerai atlikti savo pareigas. Uoliai rašė užrašus, iš kurių skaitydavo, o žemesnėse klasėse diktuodavo mokiniams, nes vadovėlių nebuvo.
 
[[1820]] m. rudenį mirė motina. [[1821]] m. žiemą jis išgyveno skaudžią širdies dramą – jo mylima Marilė Vereščiak ištekėjo už turtingo grafo I. Putkamerio. Šie įvykai sukrėtė jaunuolį. Savo pergyvenimus poetas išliejo Kaune parašytoje dramoje „Vėlinės“.
Iš [[Kaunas|Kauno]] važinėdavo į Filomatų draugijos susirinkimus [[Vilnius|Vilniuje]], siųsdavo draugams laiškus ir vadovavo draugijos literatūriniam sektoriui, kuriame buvo aptariama ir jo kūryba.
 
[[1820]] m. rudenį mirė motina. [[1821]] m. žiemą jis išgyveno skaudžią širdies dramą – jo mylima Marilė Vereščiak ištekėjo už turtingo grafo I. Putkamerio. Šie įvykai sukrėtė jaunuolį. Savo pergyvenimus poetas išliejo Kaune parašytoje dramoje „Vėlinės“.
 
Jau pirmaisiais mokytojavimo metais Kaune A. Mickevičius parašė „Adomo“ dainą, garsiąją „Filaretų dainą“, sukūrė didingą „[[Odė jaunystei (eilėraštis)|Odę jaunystei]]“, kurią filomatai gerai įvertino, kuri tapo poeto draugų ir amžininkų himnu, išreiškiančiu pažangaus jaunimo siekius. Kaune poetas sukūrė daug baladžių, romansų: „Marilės kalnelį“, „Lelijas“, „Myliu“ „Svitezis“, „Svitezietė“, „Žuvytė“ ir kt. Šie kūriniai, draugui J. Čečotai padedant, [[1822]] m. išspausdinti [[Juozapas Zavadskis|Juozapo Zavadskio]] spaustuvėje Vilniuje, pirmajame „Poezijos“ tome, kuris vėliau pavadintas „Baladės ir romansai“. Jaunojo poeto kūryboje svarbus vienas momentas: jaunatviškas, nepripažįstantis kompromisų protestas prieš turtingųjų ir galingųjų savivalę.
2 875

pakeitimai