Adomas Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

251 pridėtas baitas ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
[[File:Adam Mickiewicz Poezye 1822 P001.jpg|thumb|150 px|right|Adomo Mickevičiaus poezijos knygos, išleistos 1822 m. Vilniuje, viršelis ([[Juozapas Zavadskis|Juozapo Zavadskio]] spaustuvė)]]
 
[[1815]] m. baigęs Naugarduko [[Dominikonai|dominikonų]] mokyklą (mokykloje mokėsi kartu su [[Jonas Čečiotas|Jonu Čečiotu]]), Adomas Mickevičius, palaidojęs tėvą, tų pačių metų rugsėjo 10 arba 12 d. atvyko į Vilnių<ref name="Piročkinas">Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai. Vilnius: Vaga, 1995. ISBN 5-415-00355-X.</ref>, apsigyveno Bukšos namuose, po kelių dienų persikėlė į fizikos profesoriaus, kunigo Juozapo Mickevičiaus, kuris globojo neturtingus studentus, butą, buvusį Rektorių name tarp [[Pilies gatvė|Pilies]] ir [[Skapo gatvė|Skapo]] gatvių (Pilies g. 13).<ref name="Čaplinskas">Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015, p.246 ISBN 978-9986-745-89-1.</ref> Tame pačiame name pas universiteto bibliotekininką [[Kazimieras Kontrimas|Kazimierą Kontrimą]] gyveno ir [[Tomas Zanas]] bei VU profesoriaus, rektoriaus [[Simonas Malevskis|Simono Malevskio]] sūnus [[Pranciškus Jeronimas Malevskis]] ir pats rektorius Simonas Malevskis.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Čaplinskas"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas.">Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas. Vilnius: Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018. ISBN 978-609-8061-57-4.</ref><ref name="Kubilius"/><ref name="Piročkinas"/>
 
1815 m. rugsėjo 18 d., šeštadienį, Adomas Mickevičius priimtas į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultetą, kitą dieną išlaikė stojamuosius egzaminus į mokytojų seminariją tam, kad gautų stipendiją ir turėtų pinigų pragyvenimui.<ref name="Riškus"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas."/> Pirmaisiais metais Mickevičius klausė fizikos, chemijos, algebros paskaitų. Daug bendravo ne tik su kaimynais Tomu Zanu bei Pranciškum Jeronimu Malevskiu, bet ir su kitais studentais: būsimuoju [[Filomatai|Filomatų]] prezidentu Juozapu Ježovskiu bei Anupru Petraškevičiumi, Teodoru Lozinskiu. Pirmo kurso pirmąjame pusmetyje ir pabaigoje laikė tris tiksliųjų mokslų egzaminus ir romėnų literatūros egzaminą, kurį kartu laikė ir [[Andrius Tovianskis]]. Baigus pirmą universiteto kursą, A.Mickevičiui suteiktas filosofijos kandidato laipsnis. Grįžęs po atostogų iš Naugarduko jau kartu su studijuoti ketinusiu vaikystės draugu Jonu Čečiotu, antraisiais metais, pasirinkęs literatūros ir laisvųjų menų studijas, mokėsi graikų, lotynų, rusų, lenkų literatūras, visuotinę istoriją, vokiečių ir anglų kalbas.<ref name="Riškus"/><ref name="Kubilius"/><ref name="Piročkinas"/> Susižavėjo [[Volteras|Volteru]], vertė jo kūrinius.<ref name="Piročkinas"/>
Vilniaus universitete Adomui Mickevičiui filologiją, klasikinę literatūrą dėstė profesorius [[Gotfrydas Ernestas Grodekas]], literatūros teoriją - literatūros profesorius [[Leonas Borovskis]], matematiką ir astronomiją - [[Jonas Sniadeckis]], chemiją - [[Andrius Sniadeckis]]. Tačiau didžiausią įtaką Vilniaus universitete Mickevičiui padarė visuotinės istorijos paskaitas skaitęs profesorius [[Joachimas Lelevelis]].<ref name="Riškus"/><ref name="Jastrunas"/>
 
1817 m., gegužės mėn. susirgus globėjui Juozapui Mickevičiui, Adomas Mickevičius persikraustė gyventi pas Joną Čečiotą, gyvenusį šalia [[Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika|Katedros]] proseminarijos name.<ref name="Piročkinas"/>
 
1818 m. lenkų kalba žurnale „''Tygodnik Wileński''“ („Vilniaus savaitraštis“) Nr. 125, Adomas Mickevičius paskelbė savo pirmąjį eilėraštį „Miesto žiema“.<ref name="Venclova"/> 1819 m. vasario mėnesį minėto žurnalo Nr. 33, buvo paskelbtas Adomo Mickevičiaus kūrinys „Živilė". 1819 m. balandžio mėn. filomatų posėdyje buvo perskaitytas Mickevičiaus sukurtas eilėraštis „Šaškės", skirtas bičiuliui Pranciškui Jeronimui Malevskiui. Kūrinys vėliau ne kartą redaguotas. Ankstyvaisiais kūrybiniais metais A.Mickevičius yra parašęs ir eilėraštį „Jau iš giedro dangaus...", kuriame poetiniu tekstu aptarta filomatų programa.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Riškus"/> Per ateinančius kelerius metus poeto stilius subrendo nuo [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] iki [[Romantizmas|romantizmo]] pirmiausiai jo poezijos antologijose, paskelbtose Vilniuje 1822 m. ir 1823 m. Šios antologijos apėmė poemą [[Gražina (poema)| „Gražina“]] ir poemos [[Vėlinės (poema)|„Vėlinės“]] pirmąsias dalis.<ref>Kazimierz Wyka. "Mickiewicz, Adam Bernard", Polski Słownik Biograficzny, vol. XX, 1975, p. 695.</ref>
 
1819 m. gegužės - birželio mėn. Adomas Mickevičius išlaikė baigiamąjį universiteto egzaminą ir išvyko atostogauti į Naugarduką. Tą vasarą jis lankė ir [[Chreptavičiaus biblioteka|Chreptavičiaus biblioteką]].<ref name="Piročkinas"/>
1819 m. pavasarį Mickevičius inicijavo „Bičiulių sąjungos” steigimą, parengė šios draugijos įstatus. Sąjunga buvo pirmoji Filomatų atšaka. Adomas Mickevičius buvo išrinktas šios sąjungos prezidentu.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Skuodis"/>
 
Mickevičius, paskatintas bičiulių filomatų, 1820 m. dalyvavo Vilniaus universiteto Poezijos ir iškalbos katedros profesoriaus konkurse, kurio nelaimėjo. Buvo aiškinama, kad jam trūksta patirties.<ref>Brigita Speičytė. Maištingieji„Maištingieji filomatai: kas padarys?,". skelbtaSkelbta „Literatūra ir menas”, 2017.[https://literaturairmenas.lt/atmintis/brigita-speicyte-maistingieji-filomatai-kas-padarys]</ref>
 
1823 m. pasirodė antrasis Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinys.<ref name="Kubilius"/>
2 859

pakeitimai