Adomas Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 240 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
[[File:Adam Mickiewicz Poezye 1822 P001.jpg|thumb|150 px|right|Adomo Mickevičiaus poezijos knygos, išleistos 1822 m. Vilniuje, viršelis ([[Juozapas Zavadskis|Juozapo Zavadskio]] spaustuvė)]]
 
[[1815]] m. baigęs Naugarduko [[Dominikonai|dominikonų]] mokyklą (mokykloje mokėsi kartu su [[Jonas Čečiotas|Jonu Čečiotu]]), Adomas Mickevičius, palaidojęs tėvą, tų pačių metų rugsėjo 10 arba 12 d. atvyko į Vilnių<ref name="Piročkinas">Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai. Vilnius: Vaga, 1995. ISBN 5-415-00355-X.</ref>, apsigyveno Bukšos namuose, po kelių dienų persikėlė į fizikos profesoriaus, kunigo Juozapo Mickevičiaus, kuris globojo neturtingus studentus, butą, buvusį name tarp [[Pilies gatvė|Pilies]] ir [[Skapo gatvė|Skapo]] gatvių (Pilies g. 13).<ref>Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015, p.246</ref> ISBN 978-9986-745-89-1. Tame pačiame name pas universiteto bibliotekininką [[Kazimieras Kontrimas|Kazimierą Kontrimą]] gyveno ir [[Tomas Zanas]] bei VU profesoriaus, rektoriaus [[Simonas Malevskis|Simono Malevskio]] sūnus [[Pranciškus Jeronimas Malevskis]].<ref name="Piročkinas"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas.">Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas. Vilnius: Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018. ISBN 978-609-8061-57-4.</ref><ref name="Kubilius"/><ref name="Piročkinas"/>
 
1815 m. rugsėjo 18 d., šeštadienį, Adomas Mickevičius priimtas į [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultetą, kitą dieną išlaikė stojamuosius egzaminus į mokytojų seminariją tam, kad gautų stipendiją ir turėtų pinigų pragyvenimui.<ref name="Riškus"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas."/> Pirmaisiais metais Mickevičius klausė fizikos, chemijos, algebros paskaitų. Daug bendravo ne tik su kaimynais Tomu Zanu bei Pranciškum Jeronimu Malevskiu, bet ir su kitais studentais: būsimuoju [[Filomatai|Filomatų]] prezidentu Juozapu Ježovskiu bei Anupru Petraškevičiumi, Teodoru Lozinskiu. Pirmo kurso pirmąjame pusmetyje ir pabaigoje laikė tris tiksliųjų mokslų egzaminus ir romėnų literatūros egzaminą, kurį kartu laikė ir [[Andrius Tovianskis]]. Baigus pirmą universiteto kursą, A.Mickevičiui suteiktas filosofijos kandidato laipsnis. Grįžęs po atostogų iš Naugarduko jau kartu su studijuoti ketinusiu vaikystės draugu Jonu Čečiotu, antraisiais metais, pasirinkęs literatūros ir laisvųjų menų studijas, mokėsi graikų, lotynų, rusų, lenkų literatūras, visuotinę istoriją, vokiečių ir anglų kalbas.<ref name="Riškus"/><ref name="Kubilius"/><ref name="Piročkinas"/> Susižavėjo [[Volteras|Volteru]], vertė jo kūrinius.<ref name="Piročkinas"/>
Vilniaus universitete Adomui Mickevičiui filologiją, klasikinę literatūrą dėstė profesorius [[Gotfrydas Ernestas Grodekas]], literatūros teoriją - literatūros profesorius [[Leonas Borovskis]], matematiką ir astronomiją - [[Jonas Sniadeckis]], chemiją - [[Andrius Sniadeckis]]. Tačiau didžiausią įtaką Vilniaus universitete Mickevičiui padarė visuotinės istorijos paskaitas skaitęs profesorius [[Joachimas Lelevelis]].<ref name="Riškus"/><ref name="Jastrunas"/>
 
1817 m., susirgus globėjui Juozapui Mickevičiui, Adomas Mickevičius persikraustė gyventi pas Joną Čečiotą.
1817 m. Adomas Mickevičius persikraustė gyventi į Jono Čečioto butą (dabartinėje [[Bernardinų gatvė|Bernardinų gatvėje]]).<ref>Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref>
 
1818 m. lenkų kalba žurnale „''Tygodnik Wileński''“ („Vilniaus savaitraštis“) Nr. 125, Adomas Mickevičius paskelbė savo pirmąjį eilėraštį „Miesto žiema“.<ref name="Venclova"/> 1819 m. vasario mėnesį minėto žurnalo Nr. 33, buvo paskelbtas Adomo Mickevičiaus kūrinys „Živilė". 1819 m. balandžio mėn. filomatų posėdyje buvo perskaitytas Mickevičiaus sukurtas eilėraštis „Šaškės", skirtas bičiuliui Pranciškui Jeronimui Malevskiui. Kūrinys vėliau ne kartą redaguotas. Ankstyvaisiais kūrybiniais metais A.Mickevičius yra parašęs ir eilėraštį „Jau iš giedro dangaus...", kuriame poetiniu tekstu aptarta filomatų programa.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Riškus"/> Per ateinančius kelerius metus poeto stilius subrendo nuo [[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] iki [[Romantizmas|romantizmo]] pirmiausiai jo poezijos antologijose, paskelbtose Vilniuje 1822 m. ir 1823 m. Šios antologijos apėmė poemą [[Gražina (poema)| „Gražina“]] ir poemos [[Vėlinės (poema)|„Vėlinės“]] pirmąsias dalis<ref>Kazimierz Wyka. "Mickiewicz, Adam Bernard", Polski Słownik Biograficzny, vol. XX, 1975, p. 695.</ref>
[[Neoklasicizmas|neoklasicizmo]] iki [[Romantizmas|romantizmo]] pirmiausiai jo poezijos antologijose, paskelbtose Vilniuje 1822 m. ir 1823 m. Šios antologijos apėmė poemą [[Gražina (poema)| „Gražina“]] ir poemos [[Vėlinės (poema)|„Vėlinės“]] pirmąsias dalis<ref>Kazimierz Wyka. "Mickiewicz, Adam Bernard", Polski Słownik Biograficzny, vol. XX, 1975, p. 695.</ref>
 
1819 m. gegužės - birželio mėn. Adomas Mickevičius išlaikė baigiamąjį universiteto egzaminą ir išvyko atostogauti į Naugarduką. Tą vasarą jis lankė ir [[Chreptavičiaus biblioteka|Chreptavičiaus biblioteką]].<ref name="Piročkinas"/>
Iki 1820 – 1822 m. Mickevičius jau buvo baigęs kurti dar vieną žinomą eilėraštį [[Odė jaunystei (eilėraštis)|„Odė jaunystei“]], tačiau šis kūrinys buvo laikomas pernelyg patriotišku ir revoliuciniu ir daugelį metų oficialiai nebuvo publikuotas.<ref>Adomas Mickevičius Vilniaus universitete, 2010. Skelbta Bernardinai.lt.[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-15-adomas-mickevicius-vilniaus-universitete/51486]</ref> Pagal kitus šaltinius „Odė jaunystei“ išspausdinta [[1827]] m.<ref>Adomo Mickevičiaus biografija, skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Adomas-Mickevicius-18711]</ref>
 
===Dalyvavimas Filomatų veikloje===
 
[[File:Na Wezuwiuszu.jpg|thumb|150 px|left|Buvę filomatai, poetai Adomas Mickevičius ir [[Antoni Edward Odyniec|Antonis Edvardas Odinecas]] ant [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] (dailininkas [[Mykolas Elvyras Andriolis]] 1881 m.)]]
 
1817 m. Adomas Mickevičius kartu su Vilniaus universiteto studentais [[Tomas Zanas|Tomu Zanu]], Juzefu Ježovskiu, [[Pranciškus Jeronimas Malevskis|Pranciškumi Jeronimu Malevskiu]] ir kitais įsteigė nelegalią anticarinę [[Filomatai|Filomatų]] (mokslo mylėtojų) draugiją. <ref name="Skuodis">Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. ISBN 9986-19-589-6.</ref>
Jos narių šūkis – „Mokslas, dorybė, tėvynė“ – A. Mickevičiui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje.<ref name="Riškus"/>
 
1817 m. į Filomatų draugiją tarp kitų narių priimtas ir Mickevičiaus vaikystės ir mokyklos draugas Jonas Čečiotas.
Draugija buvo padalinta į du skyrius. Adomas Mickevičius priklausė literatūros ir moralinių mokslų skyriui. Pagal kai kuriuos šaltiniuspradžių šiam skyriui vadovavo Pranciškus Jeronimas Malevskis, vėliau - Adomas Mickevičius,.<ref>Apie Filomatusfilomatus skelbta informacija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/filomatai-40439]</ref> pagal kitus šaltinius – P.J.Malevskis.<ref name="Skuodis"/>
 
Iki 1820 – 1822 m. Mickevičius jau buvo baigęs kurti dareilėraštį vieną- žinomą eilėraštįhimną [[Odė jaunystei (eilėraštis)|„Odė jaunystei“]], skirtą filomatams, tačiau šis kūrinys buvo laikomas pernelyg patriotišku ir revoliuciniu ir daugelį metų oficialiai nebuvo publikuotas.<ref>Adomas Mickevičius Vilniaus universitete, 2010. Skelbta Bernardinai.lt.[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-15-adomas-mickevicius-vilniaus-universitete/51486]</ref> Pagal kitus šaltinius „Odė jaunystei“ išspausdinta [[1827]] m.<ref>Adomo Mickevičiaus biografija, skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Adomas-Mickevicius-18711]</ref>
Filomatų draugijai Mickevičius parašė eilėraštį – himną „Odė jaunystei“.
Adomas Mickevičius ne tik kūrė, bet aktyviai recenzavo ir kitų filomatų poeziją.<ref name="Riškus"/>
 
1819 m. pavasarį Mickevičius inicijavo „Bičiulių draugijos”sąjungos” steigimą, parengė šios draugijos įstatus. DraugijaSąjunga buvo pirmoji Filomatų atšaka. Adomas Mickevičius buvo išrinktas šios sąjungos prezidentu.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Skuodis"/>
 
Mickevičius, skatinamaspaskatintas bičiulių filomatų, 1820 m. dalyvavo Vilniaus universiteto Poezijos ir iškalbos katedros profesoriaus konkurse, kurio nelaimėjo. Buvo aiškinama, kad jam trūksta patirties.<ref>Brigita Speičytė. Maištingieji filomatai: kas padarys?, skelbta „Literatūra ir menas”, 2017.[https://literaturairmenas.lt/atmintis/brigita-speicyte-maistingieji-filomatai-kas-padarys]</ref>
 
1823 m. pasirodė antrasis Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinys.<ref name="Kubilius"/>
 
Filomatų draugijos posėdžiuose Adomas Mickevičius pasisakydavo už švietimo geresnes švietimo sąlygas, tautiškumo sąmoningumą, istorijos fiksavimą. Nors 1819 m. Mickevičius išvyko mokytojauti į Kauną, tačiau į draugijos posėdžius atvykdavo, be to susirašinėjo su Filomatų draugijos nariais.<ref name="Skuodis"/>
 
Draugijos veiklai plečiantis, [[Caras|caro]] valdžia susekė Filomatų, taip pat ir [[Filaretai|Filaretų]] (doros mylėtojų) draugijas, suėmė daug jų narių. Adomas Mickevičius buvo suimtas Vilniuje 1823 m. lapkričio mėnesį [[Literatų gatvė|Literatų gatvėje]], Piaseckių name. Poetas buvo patalpintas į [[Bazilijonai|Bazilijonų]] vienuolyno patalpą. Mickevičius buvo vedamas tardyti [[Aušros vartų gatvė|Aušros vartų gatve]] į buvusius Vyskupų rūmus. Poetas iškalėjo 6 mėnesius ir buvo paleistas iš kalėjimo 1824 m. gegužę, profesoriui Joachimui Leleveliui sumokėjus už jį užstatą. Taip pat Mickevičius buvo priverstas pasirašyti lojalumo raštą. <ref name="Skuodis"/><ref name="Kubilius"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas."/>
 
Mickevičius buvo nuteistas tremtimi į Rusijos gilumą. Iš Vilniaus jis, profesoriui Joachimui Leleveliui įdėjus jam į kišenę 100 rublių, išvyko 1824 m. spalio mėn. vežimu kartu su Jonu Sobolevskiu. Rusijos gilumoje Mickevičius buvo paskirtas mokytojauti. Lietuvos daugiau poetas nebepamatė.<ref name="Skuodis"/><ref name="Kubilius"/><ref name="Piročkinas"/>
 
==== Kaune ====
[[Vaizdas:Adam Mickiewicz from old book 1888.png|thumb|left|200px|Adomas Mickevičius (dail. Horovitz, 1888 m.)]]
 
[[1819]] m. baigęs universitetą būsimas poetas rugpjūčio 27 d. Mokyklų komiteto posėdyje paskirtas mokytojautidirbti į [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] mokyklą istorijos, teisės ir literatūros mokytoju. Į 4000 gyventojų dydžio Kauną jis atvyko 1819 m. rudenį, jau prasidėjus mokslo metams.<ref name="Piročkinas"/><ref name="Kubilius"/>Apgyvendintas pastate [[Kauno rotušė]]s aikštėje, kuriame dabar veikia Jėzuitų gimnazija. Butą antrame aukšte, buvusio vienuolyno celę, sudarė vienas kambarys ir siauras prieškambaris. Šalti viduramžiški skliautai, skurdi aplinka slėgė jaunuolį. Savo gyvenimą ir darbą jaunasis mokytojas apibūdino taip:
 
: ''Visad sėdžiu vienas, pažįstamų neturiu ir nepageidauju susipažinti. Pasivaikščioti, nors ir labai mėgstu, neinu, nes trūksta laiko. Mirčiau iš nuobodulio, jeigu ne darbo griūtis ir jūsų laiškai. Vienintelis atpildas – darbas mokykloje, mokinių meilė ir darbo nauda''.
2 887

pakeitimai