Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 71:
 
=== Nuo Reino konfederacijos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ===
[[Vaizdas:Rheinbund 1807.png|miniatiūra|[[Reino konfederacija]] 1807 m.]]
Po [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sudaromojo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių. Konfederacijos protektoriumi paskelbtas [[Napoleonas Bonapartas]]. [[1810]] m. prie [[Prancūzija|Prancūzijos]] tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšyje]] konfederacija žlugo.
[[Vaizdas:Wernerprokla.jpg|miniatiūra|kairėje|[[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] paskelbimas [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]] (idealizuotas Antono von Wernerio paveikslas)]]
Eilutė 78:
 
Periodas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kuriame po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo ir pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]]. Bet [[1933]] m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] iškilimo į valdžią, buvo sugriauta [[demokratija|demokratinė sistema]]. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
[[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|miniatiūra|Vokietijos teritoriniai pasiketimaipasikeitimai [[1919]]-[[1945]] m.]]
 
[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]–[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. karą Vokietijai paskelbė [[Jungtinė Karalystė]] bei [[Prancūzija]]. Taip prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. 1945 m. [[gegužės 8]] d. pralaiminčios Vokietijos kariniai vadai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.
Eilutė 89:
 
[[1991]] m. birželio 20 d. buvo nuspręsta perkelti parlamentą ir vyriausybę iš tuometinės sostinės [[Bona|Bonos]] į [[Berlynas|Berlyną]]. Visgi Bona neprarado visiškai sostinės statuso, joje liko daug ministerijų atstovybių ir miestas vis tiek dar atlieka kai kurias sostinės funkcijas. Naująją parlamento būstinę nuspręsta išrinkti [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatą]], kuris buvo iš pagrindų modernizuotas. Pirmasis vyriausybės posėdis jame įvyko [[1999]] m. balandžio 19 d. Nuo [[1999]] m. valstybė yra [[euras|euro]] zonos narė.
[[Vaizdas:Polizei fängt Flüchtlinge ab.jpg|miniatiūra||Policijos kontrolė [[Miunchenas|Miunchene]] [[2015]] m. rugsėjo mėnesį.]]
Pirmą kartą, po [[2PK|Antrojo Pasaulinio karo]], Vokietija į ginkluotą konfliktą, įsikišo [[1999]] m. Tai buvo [[Kosovo karas]]. Tai pažymėjo užsienio politikos kaitą šalyje. Po [[Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai|Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių]] Vokietijos kancleris [[Gerhardas Šrioderis]] užtikrino [[JAV]] „visišką paramą“<ref>Günther Heydemann: ''Zwischen Konsens, Krise und Konflikt. Der 11. September 2001 und seine Auswirkungen auf die deutsch-amerikanischen Beziehungen.'' In: Klaus Hildebrand, Udo Wengst, Andreas Wirsching (Hrsg.): ''Geschichtswissenschaft und Zeiterkenntnis. Von der Aufklärung bis zur Gegenwart. Festschrift für Horst Möller.'' Oldenbourg, München 2008, S. 437–452, hier [http://books.google.de/books?id=wzPjVY0VqRoC&pg=PA439 S. 439]. Abgerufen am 7. Januar 2013.</ref>. Vokietija palaikė JAV operacijoje [[Tvirta taika]] ir [[Afganistano karas (nuo 2001)|Afganistano kare]], bet neįsitraukė į [[Irako karas|Irako karą]] 2003 m.