Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

 

 

Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas [[Mieško I]] pasikrikštijo. 1025 m. įkurta [[Lenkijos karalystė]], o 1569 m. susijungė su [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste]] į [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]] (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje [[1791]] m. [[gegužės 3]] d. išleidusi [[Gegužės 3 konstitucija|rašytinę konstituciją]]. Po [[ATR padalijimai|padalijimų]] Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. [[Nacių Vokietija]]i užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė [[SSRS]], išeivijoje buvo paskelbta vieninga [[vyriausybė tremtyje]]. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo [[1947]] m. [[SSRS]] iniciatyva įkurta SSRS satelitinė [[Lenkijos liaudies respublika]]. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo [[Solidarumas|Solidarumo judėjimas]] ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.

== Istorija ==

{{Pagr|Lenkijos istorija}}

 

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis [[X amžius|X a.]], valdant polianų kunigaikščiui [[Mieško I]] ([[Piastų dinastija]]), kuris pasikrikštijo 966 m. Jo sūnus [[Boleslovas I Narsusis]] buvo pirmasis Lenkijos karalius, karūnuotas 1025 m. Lenkija greitai tapo regiono galia, reguliariai bandanti išsilaisvinti iš Šventosios Romos imperijos įtakos. Lenkijos „aukso amžiumi“ laikomi [[XV amžius|XV]]-[[XVI amžius|XVI]] amžiai, kai Lenkiją valdė [[Jogailaičiai|Jogailaičių dinastija]]. Nuo [[1569]] m. Lenkija kartu su [[Lietuva]] sudarė konfederacinę valstybę – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respubliką]], vieną didžiausių Europoje. Po paskutiniojo Jogailaičio mirties (1572 m.) ši respublika tapo [[Bajorai (luomas)|bajorų]] ir didikų valstybe, valdoma jų renkamo monarcho (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio). Bajorams, arba vadinamajai šlėktai nuolat plečiant savąsias laisves, iki XVIII a. vidurio Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo kone visiška anarchija. Abiejų Tautų Respubliką silpnino ir nuo [[XVI amžius|XVI a.]] pab. iki XVIII a. pradžios vykę jos karai su [[Ukraina|Ukrainos]] kazokais, [[Turkija]], [[Švedija]], [[Rusija]] bei Brandenburgo valstybe. [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje karų nualinta ir efektyvios centrinės valdžios neturinčią respubliką pasidalino Rusijos imperija, Prūsijos imperijos ir Austrijos imperija ([[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|ATR padalijimai]]).

 

[[Švietimo amžius|Švietėjų]] idėjos Lenkijoje paskatino patriotinį judėjimą ir siekį sutvarkyti bei sustiprinti svetimšalių kontroliuojamą valstybę. Tačiau XVIII a. 7 dešimtmetyje pradėtą valstybės reformų procesą stabdė, o galiausiai ir nutraukė trys [[Abiejų Tautų Respublikos padalinimai]] ([[1772]], [[1793]] ir [[1795]] m.), po kurių etninės Lenkijos teritorija virto [[Prūsija|Prūsijos]] ir [[Austrija|Austrijos]] dalimis. Nuo [[1815]] m. didžioji Lenkijos dalis priklausė Rusijai, buvo sudaryta vasalinė [[Lenkijos Kongreso karalystė]].

== Ekonomika ==

{{Pagr|Lenkijos ekonomika}}

Lenkija po [[komunizmas|komunizmo]] žlugimo (nuo [[1990]] m.) aktyviai vykdė ekonomikos liberalizavimo politiką, todėl dabar yra viena tarp sėkmingiausių pereinamosios ekonomikos šalių. Nepaisant to, Lenkija susiduria su nemažai problemų, ypač dideliu nedarbo lygiu. Smulkių ir vidutinių valstybei priklausančių įmonių privatizavimas ir palankūs įstatymai kurti naujas bendroves, paskatino tolesnę privačiojo sektoriaus plėtrą, tačiau biurokratijos kliūtys ir korupcija trukdo tolesnei šakos plėtrai.

 

{{main|Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje}}

[[Vaizdas:Licheń bazylika 2.JPG|thumb|right|Bazilika [[Didžiosios Lenkijos vaivadija|Didžiosios Lenkijos vaivadijoje]]]]

Dėl holokausto ir pokarinės vokiečių bei ukrainiečių deportacijos iš valstybės, beveik visi Lenkijos gyventojai yra Romos katalikai. [[Romos katalikų bažnyčia]]i priklauso 89,8 % populiacijos (maždaug 75 % praktikuoja). Didžiausias religines mažumas sudaro [[stačiatikybė|ortodoksai]] (~506 800), įvairūs [[protestantizmas|protestantai]] (~150 000) ir [[Jehovos liudytojai]] (126 827).<ref>{{cite web|url=http://www.poland.gov.pl/?document=397 |title=Churches and Religious Life in Poland |publisher=Poland.gov.pl |date= |accessdate=2009-05-06}}</ref> Nors Lenkijos konstitucija garantuoja religijos laisvę,<ref>Michał Tymiński, {{cite web|url=http://www.kz.pl/index.php?p=13&id=3&i=8 |title=Kościół Zielonoświątkowy |accessdate=2007-09-14}} (lenkiškai)</ref> tik vienas procentas visų Lenkijos mokyklų leidžia pasirinkti [[etika|etikos]] kursą vietoje krikščioniškos tikybos.<ref>Olga Szpunar, {{cite web|url=http://miasta.gazeta.pl/krakow/1,35798,4360977.html |publisher=Gazeta Wyborcza Kraków |title=„Dorośli chcą religii w szkole” (lenkiškai)|accessdate=2007-09-15}}</ref>

 

=== Muzika ===

 

 

Lenkijos muzikos istorija siekia [[III a.]]; [[Stary Sončis|Stary Sončio]] miestelyje rasti rankraščiai su [[polifonija|polifonine]] kompozicija.

 

=== Architektūra ===

 

Daug miestų nukentėjo pasaulinių karų metų, ypač per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir ypač [[Varšuva|Varšuvoje]]. Dėl to nemažai žymiausių architektūros paminklų buvo kapitaliai rekonstruoti arba atstatyti iš naujo.

 

=== Kinas ===

 

=== Sportas ===

 

[[2012]] m. Lenkijoje ir Ukrainoje vyko [[XIV Europos futbolo čempionatas]].

 

== Kita informacija ==

 

== Nuorodos ==

{{commonscat|Poland}}

{{vikižodynas}}

Bendros nuorodos:

* [http://www.poland.gov.pl/ Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis apie Lenkiją]