Vokietija: Skirtumas tarp puslapio versijų

79 baitai pašalinti ,  prieš 6 mėnesius
S
nėra keitimo aprašymo
S (Atmestas 78.60.24.26 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (VAP-WAP keitimas))
Žyma: Atmesti
S
: ''Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnįstraipsnyje [[Vakarų Vokietija]].''
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
telKodas = +49
}}
''Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį [[Vakarų Vokietija]]''
 
'''Vokietija''' ({{de|Deutschland}}), oficialiai – '''Vokietijos Federacinė Respublika''', '''VFR''' ({{De|Bundesrepublik Deutschland}}, ''BRD'') – federacinė parlamentinė respublika [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų ([[Vokietijos žemės|žemių]]). Sostinė ir didžiausias miestas – [[Berlynas]]. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių [[Europa|Europos]] šalis (~81,5 mln. gyv.).
== Istorija ==
{{main|Vokietijos istorija}}
[[Vaizdas:Nebra Scheibe.jpg|miniatiūra|140px150px|kairėje|Nebros dangaus diskas, apie [[1600 m. pr. m. e.]]]]
 
=== Senoji istorija ir ankstyvieji viduramžiai ===
Po kruvinų prijungimų ir prievartinio [[saksai|saksų]] krikšto, [[Frankų imperija]] išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės [[Austrija|Austrijos]]. Frankų galios pavyzdžiu tapo [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] karūnacija imperatoriumi [[Roma|Romoje]]. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedė prie [[Verdeno sutartis|Verdeno sutarties]] ([[843]] m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.
 
[[Vaizdas:Wappen röm.kaiser.JPG|miniatiūra|rightkairėje|170px150px|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas (Habsburgų), [[1605]] m.]]
=== Šventoji Romos Imperija ===
[[Vaizdas:Wappen röm.kaiser.JPG|miniatiūra|right|170px|Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas (Habsburgų), [[1605]] m.]]
{{main|Šventoji Romos Imperija}}
 
 
=== Nuo Reino konfederacijos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ===
[[Vaizdas:Rheinbund 1807.png|thumb|150pxminiatiūra|Reino konfederacija 1807 m.]]
Po [[Reino konfederacija|Reino konfederacijos]] sudaromojo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių. Konfederacijos protektoriumi paskelbtas [[Napoleonas Bonapartas]]. [[1810]] m. prie [[Prancūzija|Prancūzijos]] tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Leipcigo mūšis|Leipcigo mūšyje]] konfederacija žlugo.
[[Vaizdas:Wernerprokla.jpg|miniatiūra|kairėje|250px|[[Vokietijos imperija|Vokiečių imperatoriškojo reicho]] paskelbimas [[Versalio rūmai|Versalio rūmuose]] (idealizuotas Antono von Wernerio paveikslas)]]
 
Šiuolaikinės Vokietijos ištakos siekia [[XIX amžius|XIX a.]] II pusę, kai [[Prūsija|Prūsijos]] politiko [[Oto fon Bismarkas|Oto fon Bismarko]] pastangomis [[Vokietijos suvienijimas|1871 m. suvienijus vokiškas žemes]], buvo įkurta [[Prūsijos karalystė]]s dominuojama [[Vokietijos imperija]]. Nuo pat susivienijimo [[1871]] metais Vokietijos imperija kūrė savo karo pramonę ir armiją, kurios turėjo užtikrinti jai lengvas pergales puolant ar ginantis. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių, bet [[Trilypė sąjunga]], kuriai priklausė Vokietijos imperija, karą pralaimėjo prieš [[Antantė|Antantę]]. Pralaimėjusi karą, pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]] [[Vokietijos imperija]] buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą, todėl turėjo mokėti reparacijas.
 
Periodas nuo [[1919]] m. iki [[1933]] m. Vokietijos istorijoje dažnai vadinamas [[Veimaro respublika|Veimaro respublikos]] periodu. Respublikai buvo suteiktas šis pavadinimas pagal [[Veimaras|Veimaro]] miestą, kuriame po [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] panaikinimo ir pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] buvo priimta [[1919 m. Vokietijos Konstitucija|naujoji konstitucija]]. Bet [[1933]] m. po [[NSDAP|Nacionalsocialistų partijos]] ir [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] iškilimo į valdžią, buvo sugriauta [[demokratija|demokratinė sistema]]. Tai ir lėmė Veimaro Respublikos žlugimą.
[[Vaizdas:Deutschland1871-1991.png|thumb|250pxminiatiūra|Vokietijos teritoriniai pasiketimai [[1919]]-[[1945]] m.]]
 
[[Trečiasis Reichas]] buvo [[1933]]–[[1945]] m. egzistavusios hitlerinės Vokietijos neoficialus pavadinimas. [[Lenkija]]i nesutikus patenkinti A. Hitlerio ultimatumo, [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. [[vermachtas]] įžengė į Lenkijos teritoriją. Neilgai trukus – 1939 m. [[rugsėjo 3]] d. karą Vokietijai paskelbė [[Jungtinė Karalystė]] bei [[Prancūzija]]. Taip prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. 1945 m. [[gegužės 8]] d. pralaiminčios Vokietijos kariniai vadai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą.
 
=== Vokietijos padalinimas ir suvienijimas ===
[[Vaizdas:Berlinermauer.jpg|thumbminiatiūra|leftkairėje|[[Berlyno siena]] (1986 m.)]]
Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Vokietija, buvo padalinta į keturias okupacines zonas. [[1949]] m. buvo sukurtos dvi Vokietijos. [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietiją]] sudarė Jungtinės Karalystės, [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] okupacinės zonos, o [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] okupacinė zona. [[Vakarų Vokietija]] per pirmojo bundeskanclerio [[Konradas Adenaueris|Konrado Adenauerio]] valdymo laikotarpį ([[1949]]–[[1963]] m.) iš esmės tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, kuriai [[1954]] m. buvo leista įstoti į [[NATO]], o [[1956]] m. atkurti savo kariuomenę, dalyvauti Vakarų Europos ekonomikos integraciniuose procesuose. [[Rytų Vokietija]] buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo [[1955]] m. priklausiusi vadinamajai [[Varšuvos paktas|Varšuvos pakto organizacijai]]. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]], kuri buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. Vokietija su dabartinėmis sienomis buvo suvienyta [[1990]] m. [[spalio 3]] d., [[Europa|Europoje]] žlugus komunizmo sistemai.
 
 
[[1991]] m. birželio 20 d. buvo nuspręsta perkelti parlamentą ir vyriausybę iš tuometinės sostinės [[Bona|Bonos]] į [[Berlynas|Berlyną]]. Visgi Bona neprarado visiškai sostinės statuso, joje liko daug ministerijų atstovybių ir miestas vis tiek dar atlieka kai kurias sostinės funkcijas. Naująją parlamento būstinę nuspręsta išrinkti [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatą]], kuris buvo iš pagrindų modernizuotas. Pirmasis vyriausybės posėdis jame įvyko [[1999]] m. balandžio 19 d. Nuo [[1999]] m. valstybė yra [[euras|euro]] zonos narė.
[[Vaizdas:Polizei fängt Flüchtlinge ab.jpg|miniatiūra|right|200px|Policijos kontrolė [[Miunchenas|Miunchene]] [[2015]] m. rugsėjo mėnesį.]]
Pirmą kartą, po [[2PK|Antrojo Pasaulinio karo]], Vokietija į ginkluotą konfliktą, įsikišo [[1999]] m. Tai buvo [[Kosovo karas]]. Tai pažymėjo užsienio politikos kaitą šalyje. Po [[Rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai|Rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių]] Vokietijos kancleris [[Gerhardas Šrioderis]] užtikrino [[JAV]] „visišką paramą“<ref>Günther Heydemann: ''Zwischen Konsens, Krise und Konflikt. Der 11. September 2001 und seine Auswirkungen auf die deutsch-amerikanischen Beziehungen.'' In: Klaus Hildebrand, Udo Wengst, Andreas Wirsching (Hrsg.): ''Geschichtswissenschaft und Zeiterkenntnis. Von der Aufklärung bis zur Gegenwart. Festschrift für Horst Möller.'' Oldenbourg, München 2008, S. 437–452, hier [http://books.google.de/books?id=wzPjVY0VqRoC&pg=PA439 S. 439]. Abgerufen am 7. Januar 2013.</ref>. Vokietija palaikė JAV operacijoje [[Tvirta taika]] ir [[Afganistano karas (nuo 2001)|Afganistano kare]], bet neįsitraukė į [[Irako karas|Irako karą]] 2003 m.
 
== Politinė sistema ==
{{main|Vokietijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Kanzler21a.jpg|miniatiūra|right|220pxdešinėje|Federalinio Kanclerio kanceliarija Berlyne]]
Vokietija yra [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. [[Vokietijos Konstitucija|Dabartinė Vokietijos Konstitucija]] buvo priimta [[1949]] metais. Valstybės vadovas – federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka [[Bundestagas]] ir [[Bundesratas]]. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi. Prezidentas skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).
 
Vokietija yra viena iš [[Europos Bendrijos|Europos Bendrijų]] steigėjų, viena iš didžiųjų [[ES]] narių, kartu su [[Prancūzija]], [[Italija]] ir [[JK|Jungtine Karalyste]] daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su [[Prancūzija]] Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė [[Europos Sąjungos plėtra|Europos Sąjungos plėtros]] šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos [[JTO|Jungtinių Tautų]] Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia [[Prancūzija]], [[Rusija]] ir [[Japonija]]).
 
=== 2017 metųm. Bundestago rinkimų rezultatai ===
[[Vaizdas:Berlin reichstag CP.jpg|miniatiūra|dešinė|250px|[[Reichstagas (pastatas)|Bundestagas]] – dabartinė ir buvusi Vokietijos parlamento vieta]]
[[Vokietija|Vokietijos]] didžiosios politinės partijos ir jų laimėtos vietos [[Bundestagas|Bundestage]]<ref>Internetquelle|url=http://www.bundespraesident.de/SharedDocs/Pressemitteilungen/DE/2017/01/170124-Bundestagswahl-Anordnung.html?nn=1892032|titel=Der Bundespräsident / Presse / Bundespräsident Gauck fertigt Anordnung über Bundestagswahl aus|werk=bundespraesident.de|datum=2017-01-24|zugriff=2017-11-23</ref>:
# [[Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga]] (CDU) – Angela Merkel (''Angela Merkel'') Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – Horst Seehofer (''Horstas Syhoferis'') – 246 vietos Bundestage.
== Geografija ==
{{main|Vokietijos geografija}}
[[Vaizdas:Deutschland topo.jpg|miniatiūra|upright|dešinėje|250px|Vokietijos fizinis žemėlapis]]
Vokietijos plotas yra 357 111,91 km² <ref name="Statistik-Portal">Statistische Ämter des Bundes und der Länder: [http://www.statistik-portal.de/Statistik-Portal/de_jb01_jahrtab1.asp Gebiet und Bevölkerung – Fläche und Bevölkerung], Stand: 30. November 2009. Abgerufen am 1. Februar 2010.</ref> jos krantus iš šiaurės vakarų skalauja [[Šiaurės jūra]], o iš šiaurės rytų [[Baltijos jūra]]. Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylto sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Algauerio Alpių): 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkanto) iki rytinio taško ([[Neisė]]s) – 640 km. Vokietija ribojasi su (skliausteliuose nurodytas sienos ilgis): [[Danija]] (67 km), [[Lenkija]] (442 km), [[Čekija]] (811 km), [[Austrija]] (815 km), [[Šveicarija]] (316 km), [[Prancūzija]] (448 km), [[Liuksemburgas|Liuksemburgu]] (135 km), [[Belgija]] (156 km), [[Nyderlandai]]s (567 km). Sausumos sienų ilgis yra 3757 km.
 
 
Vokietijos pakrantėse susiformavę daug plokščių, žemų salų, salynų, nerijų ir pusiasalių, įlankų, užutėkių, Šiaurės jūros pakrantėse būdinga labai didelė [[atoslūgis|potvynių ir atoslūgių]] amplitudė. Svarbiausios salos: [[Rytų Fryzų salos]], [[Helgolandas]] (Šiaurės jūra), [[Fėmarnas]] (Baltijos jūra), [[Riugenas]], [[Uzedomas|Uzedomo sala]].
[[Vaizdas:Fog in Sauerland, Germany.JPG|thumbminiatiūra|left|250pxkairėje|Rūkas Zauerlande]]
Vokietijos paviršius palaipsniui kyla einant iš šiaurės į pietus. Šiaurėje plyti [[Ledynmetis|ledynmečio]] laikais susiformavusi pelkėta ir ežeringa [[Šiaurės Vokietijos žemuma]] (žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio), su [[moreninės kalvos|moreninėmis kalvomis]] ir zandrinio reljefo ruožais. Centre – sudėtinga kraštovaizdžio sistema, kurią sudaro aukštumos, neaukšti (600–800 m), seni, miškais apaugę kalnagūbriai – [[Harcas]], [[Tiuringijos Miškas]], [[Rūdiniai kalnai]], [[Reino skalūniniai kalnai]], [[Švarcvaldas]], [[Šumava]] ir kt. Pietinėje dalyje – [[Bavarijos Miškas]] ir [[Alpės|Alpių kalnai]]. Juose yra aukščiausia Vokietijos viršukalnė [[Cūgšpicė]] ({{de|Zugspitze}}) (2962 m).
 
Upių tinklas tankus, upės vandeningos, laivuojamos. Išvystytas kanalų tinklas. Dauguma Vokietijos upių priklauso Šiaurės jūros baseinui: [[Reinas]] (su intakais [[Mainas|Mainu]], [[Nekaras|Nekaru]]), [[Elbė]] (su intakais [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]]), [[Vėzeris]], [[Emsas]]. Šios upės teka iš kalnuotų centrinių ir pietų Vokietijos sričių į šiaurę. Pietinis šalies pakraštys priklauso [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] baseinui – ten prasideda [[Dunojus]] (su intakais [[Izaras|Izaru]], [[Inas|Inu]], [[Regenas|Regenu]]). Rytiniu šalies pakraščiu teka Baltijos jūros baseinui priklausanti [[Oderis|Oderio upė]]. Ežeringiausios šalies teritorijos yra šiaurė ir pietus. Daug ledynų suformuotų ežerų telkšo kalvotoje Meklenburgo žemumoje šalies šiaurės rytuose. Ten yra didžiausias vien Vokietijos teritorijoje esantis ežeras – [[Miuricas]] (110,3 km²). Daug ežerų telkšo Alpių kalnų tektoninėse įdubose: [[Bodenas]] (536 km²), [[Kimo ežeras]] (82 km²), [[Amerio ežeras]] ir kt.
[[Vaizdas:Watzmann bei Berchtesgaden, Germany.jpg|220px|kairėje|miniatiūra|[[Alpės|Alpių]] kraštovaizdis [[Bavarija|Bavarijoje]]]]
Didžioji dalis Vokietijos kraštovaizdžių sukultūrinta – paversta dirbamais [[laukas (žemės ūkis)|laukais]], [[ganykla|ganyklomis]], užstatyta gyvenvietėmis, keliais. [[Miškai]] išlikę daugiausia kalnuose ([[eglė]]s, [[pušis|pušys]], [[bukas|bukai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[skroblas|skroblai]] ir kt.), upių slėniuose auga [[alksnis|alksnių]], [[gluosnis|gluosnių]], [[tuopa|tuopų]] sąžalynai. Šiaurės lygumose vyrauja [[viržis|viržynai]]. Kalnuose, saugomuose plotuose yra [[elniniai|elnių]], [[rudoji lapė|lapių]], [[stirna|stirnų]], [[šernas|šernų]], [[pilkasis vilkas|vilkų]] ([[Lužica|Lužicoje]]), pakrančių maršose ir salose yra didelė paukščių įvairovė. Šalies gamta saugoma 14-oje nacionalinių parkų.
 
== Ekonomika ==
{{main|Vokietijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Frankfurt Skyline (16259801511).jpg|miniatiūra|left|230pxkairėje|[[Frankfurtas prie Maino]] yra finansinis šalies centras ir [[Europos Centrinis Bankas|Europos Centrinio Banko]] būstinė]]
Vokietijos ekonomika yra didžiausia [[Europa|Europoje]] ir ketvirta [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|pagal nominalųjį BVP]] pasaulyje<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/rankorder/2001rank.html Rank Order – GDP (purchasing power parity)] CIA Factbook 2005. Retrieved 31 December 2006.</ref>. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. [[2008]] m. [[BVP]] sudarė 2 918 mlrd. €<ref name=IMF>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/02/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=134&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=64&pr.y=4|title=Germany|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-10-01}}</ref>. Itin išplėtota [[pramonė]]. Pagrindinės ūkio šakos – [[chemijos pramonė]], [[metalurgija]], mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos [[prekė]]s, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.<ref name="CIA"/> Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai ([[Volkswagen]], [[BMW]], [[Audi]], [[Opel]], [[Mercedes]]), [[fotoaparatas|fotoaparatai]] (''Leitz''). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip [[Hanoveris|Hanoveryje]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Berlynas|Berlyne]].<ref>[http://web.archive.org/web/20061210163253/http://www.german-renewable-energy.com/Renewables/Navigation/Englisch/wind-power.html Wind Power] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Retrieved 30 November 2006.</ref>
[[Vaizdas:Two Ships-Hamburg.jpg|miniatiūra|right|230pxdešinėje|[[Hamburgas]] yra antras pagal dydį uostas Europoje]]
Nuo [[1948]] m. [[pinigai|pinigų]] reformos iki [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|8-to dešimtmečio]] pradžios [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio [[recesija|recesijos]] pabaigos. Biudžeto deficitas viršija 3 %, taip pažeidžiant kriterijus nustatytus [[Mastrichto sutartis|Mastrichto sutartyje]]. Bedarbystė 7,7 % ([[2009 m.]] spalis), aiškiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Po Vokietijos susijungimo ([[1990 m.]]) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet yra pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. [[JAV doleris|JAV dolerių]]), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.
 
 
Didžiausių Vokietijos įmonių pajamos pagal 2011 m.:
[[Vaizdas:Wolfsburg_VW-Werk.jpg|thumb|230px|right|Volkswagen gamykla [[Volfsburgas|Volfsburge]]]]
[[Vaizdas:EON-Ruhrgas-Zentrale_Essen.jpg|thumb|230px|right|E.ON būstinė [[Esenas|Esene]]]]
{| class="wikitable sortable" style="text-align:right;"
|- style="background:#efefef;"
 
=== Religija ===
[[Vaizdas:Köln-Night-GavinCato.jpg|miniatiūra|300px|dešinėje|[[Kelno katedra]]]]
Pasiskirstymas pagal religiją:
* [[krikščionys]] – 65 % (53,5 milijono)<ref name=autogenerated6>[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90177.htm Germany<!-- Bot generated title -->]</ref>
* [[sikhai]] – 0,06 % (50 000)
* netikintys arba neturintys užregistruotos religijos – 25-30 %<ref name=autogenerated6 />.
[[Vaizdas:Bremen-rathaus-dom-buergerschaft.jpg|250px|dešinėje|miniatiūra|[[Brėmeno rotušė]]]]
Protestantai yra susitelkę šalies šiaurėje ir rytuose, o Romos katalikai – pietuose ir vakaruose. Buvęs popiežius [[Benediktas XVI]] yra kilęs iš [[Bavarija|Bavarijos]]. Didžioji dalis nereligingų žmonių gyvena buvusioje Rytų Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose.<ref>[http://www.remid.de/remid_info_zahlen.htm Religionen in Deutschland: Mitgliederzahlen] Religionswissenschaftlicher Medien- und Informationsdienst. November 4, 2006. Retrieved 2006, 11-30.</ref> Daugelis Vokietijos ortodoksų yra serbai arba graikai. 50 % budistų yra imigrantai iš Azijos.<ref>''Die Zeit'' 12/07, page 13</ref> Prieš susivienijimą Vokietijoje gyveno tik 30 000 žydų, o dabar – 200 000. Daugiausiai jų gyvena [[Berlynas|Berlyne]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] ir [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[http://www.eurojewcong.org/ejc/news.php?id_article=81 The Jewish Community of Germany] European Jewish Congress. Retrieved 2006, 11-30.</ref>
 
== Kultūra ==
{{main|Vokietijos kultūra}}
[[Vaizdas:Castle Neuschwanstein.jpg|miniatiūra|250px|[[Noišvanšteinas|Noišvanšteino pilis]]]]
Vokietijos kultūra formavosi regioniniu pagrindu, kadangi nacionalinė Vokietijos valstybė ([[Vokietijos imperija]]) buvo sukurta palyginti vėlai, [[1871]] m. ([[Otto von Bismarck|Bismarko]] laikais). Kadangi nebuvo bendros Vokietijos valstybės, kultūrą jungė [[vokiečių kalba]]. Vokietijos kultūra yra [[Germanai|germaniškosios]] Europos kultūros dalis. Vokietija dažnai vadinama poetų ir mąstytojų šalimi ({{de|das Land der Dichter und Denker}}, {{en|the land of poets and thinkers}})<ref>[http://www.spiegel.de/international/0,1518,410135,00.html Spätzle Westerns] Spiegel Online International. Apr. 6, 2006. Retrieved 2006, 12-06</ref>. Kultūros propagavimu bei populiarinimu užsienyje užsiima įvairios institucijos bei organizacijos. Žymiausios – [[Gėtės institutas]], [[Inter Nationes]], Vokietijos akademinių mainų tarnyba ([[DAAD]]) ir kt.
 
{| class="wikitable" style="text-align:right; margin-right:50px;"
|-
! align=center |[[Johanas Volfgangas fon Gėtė]]<br /><small>(1749–1832 m.)</small>
! align=center |[[Frydrichas Šileris]]<br /><small>(1759–1805 m.)</small>
! align=center |[[Broliai Grimai]]<br /><small>(1785–1863 m.)</small>
! align=center |[[Tomas Manas]]<br /><small>(1875–1955 m.)</small>
! align=center |[[Hermanas Hesė]]<br /><small>(1877–1962 m.)</small>
|-
| align=left | [[Vaizdas:Johann Heinrich Wilhelm Tischbein - Goethe in the Roman Campagna - Google Art Project.jpg|190px]] || align="left" | [[Vaizdas:Gerhard von Kügelgen 001.jpg|129px]]|| align="left" | [[Vaizdas:Grimm1.jpg|125px]]|| align="left" | [[Vaizdas:Thomas Mann 1929.jpg|106px]] || align="left" | [[Vaizdas:Hermann Hesse 1927 Photo Gret Widmann.jpg|110px]]
Vokiečių literatūra siekia viduramžius. Geras pavyzdys yra [[Walther von der Vogelweide|Valterio fon der Fogelveide]] kūryba. Žymiausiais [[Vokiečiai|vokiečių]] rašytojais yra tituluojami [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas Gėtė]], [[Friedrich Schiller|Frydrichas Šileris]] ir [[Broliai Grimai]]. [[XX a.]] vokiečių rašytojai gavę [[Nobelio premija|Nobelio literatūros premijas]] – [[Theodor Mommsen|Teodoras Momzenas]] (1902 m.), [[Paul Heyse|Paulius Heizė]] (1910 m.), [[Gerhart Hauptmann|Gerhartas Hauptmanas]] (1912 m.), [[Thomas Mann|Tomas Manas]] (1929 m.), [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]] (1946 m.), [[Heinrich Böll|Heinrichas Bėlis]] (1972 m.) ir [[Günter Grass|Giunteris Grasas]] (1999 m.), [[XXI a.]] – [[Herta Müller|Herta Miuler]] (2009 m.).
 
=== Dailė ===
{| class="wikitable" style="text-align:right; float:right; margin-right:18px;"
|-
| align="center" |[[Francas Markas]]<br /><small>Mėlynas arklys</small><br /><small>1911 m.</small>
|}
=== Dailė ===
Žymiausi vokiečių [[renesansas|renesanso]] dailininkai yra [[Albrecht Altdorfer|Albrechtas Altdorferis]], [[Lucas Cranach der Ältere|Lukas Kranachas Vyresnysis]], [[Matthias Grünewald|Matijas Griunevaldas]], [[Hans Holbein der Jüngere|Hansas Holbeinas Jaunesnysis]] ir labiausiai žinomas tarp jų yra [[Albrecht Dürer|Albrechtas Diureris]].
 
 
=== Klasikinė muzika ===
[[Vaizdas:Beethoven.jpg|miniatiūra|left|150px160px|upright|[[Liudvikas van Bethovenas]] (1770–1827) – vienas žymiausių visų laikų kompozitorių.
[[Vaizdas:Ludwig van Beethoven - Symphonie 5 c-moll - 1. Allegro con brio.ogg|left|140px|]]]]
 
34 313

pakeitimų