Adomas Mickevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 68:
===Dalyvavimas Filomatų veikloje===
[[File:Na Wezuwiuszu.jpg|thumb|200 px|left|Buvę filomatai, poetai Adomas Mickevičius ir [[Antoni Edward Odyniec|Antonis Edvardas Odinecas]] ant [[Vezuvijus|Vezuvijaus]] 1881 m. (dailininkas [[Mykolas Elvyras Andriolis]])]]
1817 m. Adomas Mickevičius kartu su Vilniaus universiteto studentais [[Tomas Zanas|Tomu Zanu]], Juzefu Ježovskiu, [[Pranciškus Jeronimas Malevskis|Pranciškumi Jeronimu Malevskiu]] ir kitais įsteigė nelegalią anticarinę [[Filomatai|Filomatų]] (mokslo mylėtojų) draugiją. <ref name="Skuodis">Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai, jų likimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. ISBN 9986-19-589-6.</ref>
Jos narių šūkis – „Mokslas, dorybė, tėvynė“ – A. Mickevičiui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje.
1817 m. į Filomatų draugiją tarp kitų narių priimtas ir Mickevičiaus vaikystės ir mokyklos draugas Jonas Čečiotas.
Draugija buvo padalinta į du skyrius. Adomas Mickevičius priklausė literatūros ir moralinių mokslų skyriui. Pagal kai kuriuos šaltinius šiam skyriui vadovavo Mickevičius,<ref>Apie Filomatus skelbta informacija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/filomatai-40439]</ref> pagal kitus šaltinius – P.J.Malevskis.<ref name="Skuodis"/>
Filomatų draugijai Mickevičius parašė eilėraštį – himną „Odė jaunystei“.
1819 m. pavasarį Mickevičius inicijavo „Bičiulių draugijos” steigimą, parengė šios draugijos įstatus. Draugija buvo pirmoji Filomatų atšaka.<ref name="Skuodis"/>
Mickevičius, skatinamas bičiulių filomatų, 1820 m. dalyvavo Vilniaus universiteto Poezijos ir iškalbos katedros profesoriaus konkurse, kurio nelaimėjo. Buvo aiškinama, kad jam trūksta patirties.<ref>Brigita Speičytė. Maištingieji filomatai: kas padarys?, skelbta „Literatūra ir menas”, 2017.[https://literaturairmenas.lt/atmintis/brigita-speicyte-maistingieji-filomatai-kas-padarys]</ref>
1823 m. pasirodė antrasis Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinys.<ref name="Kubilius"/>
Filomatų draugijos posėdžiuose Adomas Mickevičius pasisakydavo už švietimo geresnes sąlygas, tautiškumo sąmoningumą, istorijos fiksavimą. Nors 1819 m. Mickevičius išvyko mokytojauti į Kauną, tačiau į draugijos posėdžius atvykdavo.<ref name="Skuodis"/>
Draugijos veiklai plečiantis, [[Caras|caro]] valdžia susekė Filomatų, taip pat ir [[Filaretai|Filaretų]] (doros mylėtojų) draugijas, suėmė daug jų narių. Adomas Mickevičius buvo suimtas Vilniuje 1823 m. lapkričio mėnesį [[Literatų gatvė|Literatų gatvėje]], Piaseckių name. Poetas buvo patalpintas į [[Bazilijonai|Bazilijonų]] vienuolyno patalpą. Mickevičius buvo vedamas tardyti [[Aušros vartų gatvė|Aušros vartų gatve]] į buvusius Vyskupų rūmus. Poetas iškalėjo 6 mėnesius ir buvo paleistas iš kalėjimo 1824 m. gegužę, profesoriui Joachimui Leleveliui sumokėjus už jį užstatą. Taip pat Mickevičius buvo priverstas pasirašyti lojalumo raštą. <ref name="Skuodis"/><ref name="Kubilius"/><ref name="Lietuva, Tėvyne mano...Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas."/>
Mickevičius buvo nuteistas tremtimi į Sibirą. Iš Vilniaus jis išvyko 1824 m. spalio mėn. vežimu kartu su Jonu Sobolevskiu. Rusijos gilumoje Mickevičius buvo paskirtas mokytojauti. Lietuvos daugiau poetas nebepamatė.<ref name="Skuodis"/><ref name="Kubilius"/>
==== Kaune ====
eilutė 88 ⟶ 106:
Kaune mėgo lankytis [[Žaliakalnis|Ąžuolyne]] ir [[Girstupis|Girstupio]] upelio slėnyje, sėdėti ant akmens. [[1823]] m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o jame ant akmens su poeto inicialais „A. M.” dar iškalė ir metus – „1823”. Ėmus per Kauną tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė į žemę. Šiuo metu šis [[Adomo Mickevičiaus akmuo|akmuo]] yra paskelbtas saugomu ir vadinamas Adomu Mickevičiaus vardu.
==== Sankt Peterburge, Odesoje, Kryme, Maskvoje ====
eilutė 150 ⟶ 165:
== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}
== Nuorodos ==
| |||