Kauno technikos kolegija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 34:
[[1920]] m. LR Susiekimo ministerija įkūrė Aukštesniąją technikos mokyklą (ATM). Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo pirmoji mokykla, rengianti techninės srities specialistus. Steigimo iniciatoriai buvo inžinieriai [[Julijonas Gravrogkas]] (direktorius iki [[1940]] m.), [[Kazimieras Vasiliauskas (1879)|Kazimieras Vasiliauskas]], Jonas Kiškinas ir kt. Iš pradžių ATM veikė vakarinių technikos kursų forma, juos lankė 26 klausytojai. [[1921]] m. Lietuvos vyriausybė skyrė namą A. Mickevičiaus gatvėje, kurį suremontavus, vakariniai kursai virto aukštesniąja technikos mokykla. Tuo metu joje mokėsi 41 jaunuolis, dirbo 9 dėstytojai. [[1925]] m. išleista pirmoji statybos technikų laida, [[1926]] m. mechanikos specialistų, [[1929]] m. elektrikų. [[1935]]–[[1937]] m. atsirado mokymo specializacijos: architektūros, susisiekimo, mašinų technikos, technologijų (pramonės mechanikų), elektros energijos tiekimo, telesusisiekimo. [[1936]] m. čia pradėti rengti geležinkelių specialistai. Už mokslą per metus reikėjo mokėti 100 litų, stipendijas gaudavo tik 15 proc. moksleivių. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=23242&biRecordId=3323 Aukštesniosios technikos mokyklos naujieji rūmai // Geležinkelininkas, 1939 m., Nr. 21, 382 p.]</ref><ref>Tik dabar pavadino tikruoju vardu // Statyba ir architektūra, 1991 m., Nr. 5, 12-14 p.</ref>
Didėjantis specialistų poreikis ir augantis moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. 1937 – 1938 m. pastatyti nauji (dabartiniai) ATM rūmai, kurių projektą paruošė architektas ([[Stasys Kudokas]]). <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117191 Darbas, 1937-09-18, Nr. 103 (250), 8 p.]</ref><ref>[http://www.autc.lt/Public/HeritageObject.aspx?uk=&ss=&contGeo=Tvirtov%C4%97s&er=&pl=2&as=&yf=&yt=&oe=&om=&su=&at=&ar=&ow=&style=&location=&type=1&rt=3&id=927 Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)]</ref>
Absolventai, po 2-3 metų darbo pagal specialybę gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, specialiosios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 iki [[1945]] m. baigusiųjų tokie pažymėjimai suteikti 386 absolventams.
1945 m. ATM reorganizuota į Kauno valstybinį technikumą, vėliau politechnikumą. Politechnikumo struktūra ir mokslo planai buvo pertvarkomi pagal [[SSRS|Sovietų Sąjungoje]] veikusį technikumo modelį. Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, plečiamų ir naujų įmonių poreikius, buvo koreguojami mokymo planai ir išleidžiamų absolventų specialybės. [[1953]] m. atidarytas vakarinis, [[1958]] m. neakivaizdinis skyrius, [[1959]] m. vakarinis filialas [[Šiauliai|Šiauliuose]]. [[1961]] m. [[Ežerėlis (miestas)|Ežerėlio]] durpių įmonėje įsteigtas politechnikumo filialas, kuriame mokėsi durpininkystės bei naudingųjų nerūdinių iškasenų eksploatavimo specialybių moksleiviai. [[1962]] m. įsteigtas filialas [[Elektrėnai|Elektrėnuose]], jame buvo rengiami elektros tinklų, stočių ir sistemų specialistai.▼
▲1945 m. ATM reorganizuota į Kauno valstybinį technikumą, vėliau politechnikumą
1961–[[1964]] m. pastatyti du nauji bendrabučiai. [[1963]] m. pastatytos naujos praktinio mokymo dirbtuvės, [[1968]]–[[1973]] m. technikumo rūmai praplėsti, pristatant priestatus. Nuo 1964 m. politechnikumas ne tik rengė technikus, bet ir gamino prekinę produkciją – baldus, tekinimo stakles, pervyniojo elektros variklius, matavo varžas ir kt. [[2002]] m. bendru LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir [[KTU|Kauno technologijos universiteto]] teikimu, reorganizavus ATM, įsteigta Kauno technikos kolegija. <ref>http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/02_08_1494.htm</ref>
| |||