Šv. Kazimieras: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:St Casimir, the cross coat of arms, cross and flag of St Casimir.jpg|thumb|Šventojo Kazimiero herbas, kryžius ir vėliava, kokie parodyti Kazimiero bažnyčios (MinnesotaMinesota, JAV) vitražuose. Kryžiaus dvigubinimas yra būdingas lietuviškai heraldikai.]]

[[FileVaizdas:0904 K Pw SwKK Police. 5.jpg|thumb|200px|Bažnyčia prie šv. Kazimiero, [[Policės]] (Lenkija)]]

Vilniaus katedroje palaidoto Kazimiero kapas netrukus pagarsėjo kaip maldininkus traukianti vieta: tikėdami princo šventumu, žmonės čia ateidavo prašyti užtarimo, patirdavo malonių ir palikdavo vaškinius [[votas|votus]] - – kaip padėką už išklausytas maldas. Tokia spontaniška pamaldumo praktika užfiksuota pačioje XVI amžiaus pradžioje, nepraėjus nė dvidešimtmečiui nuo Kazimiero mirties. Lietuvių ir lenkų riteriai, dalyvavę [[1518]] m. [[Polockas|Polocko]] žygyje ir apgultyje, taip pat patyrė Kazimiero pagalbą. Jis pasirodęs sutemose ir nurodęs brastą per [[Dauguva|Dauguvą]]. Šventumo garsu pažymėtas Kazimiero gyvenimas ir stebuklais pagarsėjusi jo kapo vieta XVI a. 2 dešimtmetyje paskatino Kazimiero brolį, Lenkijos ir Lietuvos valdovą Zigmantą Senąjį, taip pat ir Vilniaus vyskupą, kapitulą bei pranciškonus kreiptis į popiežių Leoną X, prašant paskelbti Kazimierą šventuoju. 1520-1521 1520–1521 m. atvykęs popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris, matydamas augantį Kazimiero kultą ir susipažinęs su jo gyvenimo būdu, [[lotynų kalba|lotyniškai]] aprašė jo gyvenimą ir parengė liturginius šventojo garbinimo tekstus. Veikiausiai , remiantis šiais tekstais, manyta, kad tuometinis popiežius Leonas X paskelbęs Kazimierą šventuoju. XVI a. pabaigoje, Kazimiero, kaip katalikų Bažnyčios šventojo, gyvenimo aprašymas per klaidą buvo įtrauktas į šventųjų gyvenimų knygą - – Romos martirologijų. Klaidai paaiškėjus 1602  m., popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai patvirtino Kazimiero, kaip šventojo, gerbimą Lenkijoje ir Lietuvoje, nurodydamas jo šventės metu vartotinus liturginius tekstus. 1621  m. šv. Kazimiero minėjimas buvo įrašytas į visuotinį Romos Katalikų Bažnyčios kalendorių; jo kulto židinių radosi Italijoje ir Belgijoje.

Kazimiero kulto patvirtinimo proga ,1602 m. buvo atidarytas karstas su jo palaikais. Pagal liudytojų parodymus, kūnas, nepaisant nuolatinės drėgmės, per 118 metų nepasikeitė, be to, skleidė nepaprastai malonų kvapą. Prie jo galvos buvo rastas mėgstamiausias šventojo himnas ''Omni die dic Mariae'' (Kiekvieną dieną garbink [[Marija|Mariją]]); kurį laiką šv. Kazimierui buvo klaidingai priskiriama ir jo autorystė.

[[Kanonizacija|Kanonizacijos]] iškilmės įvyko [[1604]] m. gegužės 10-12 d. [[Vilnius|Vilniuje]]. Buvo surengta iškilminga procesija iš Šv. Stepono bažnyčios į Vilniaus katedrą; joje buvo nešama iš Romos atgabenta vėliava su Šv. Kazimiero atvaizdu bei popiežiaus brevė. Šv. Kazimiero karstas ta proga buvo iškeltas iš kriptos ir Vilniaus katedroje išstatytas viešam gerbimui. Paskutinę, trečiąją iškilmių dieną, vyskupas Benediktas Vaina pašventino kertinį Rotušės aikštėje pradedamos statyti Šv. Kazimiero bažnyčios - – pirmosios Lietuvoje - – pamatų akmenį. 1636 m. Šv. Kazimiero relikvijos (palaikai) pernešti į specialiai Šventajam skirtą Karališkąją koplyčią Vilniaus katedroje, pastatytą šv. Kazimiero giminaičių, Lenkijos ir Lietuvos valdovų Zigmanto ir Vladislovo Vazų, iniciatyva ir lėšomis. Sovietų valdžiai uždarius Vilniaus katedrą, [[1953]]  m. šv. Kazimiero relikvijos perkeltos iš Vilniaus katedros į Šv. Petro ir Šv. Povilo bažnyčią; jos grąžintos į nuolatinę buveinę 1989  m. Dalis šventojo relikvijų išsiųsta Maltos Ordinui (Joanitams), pasirinkusiam jį savo šventuoju.

* [http://angelorum.lt/sventasis/sv-kazimieras-jogailaitis-1458-1484/ Šv. Kazimieras]