10
pakeitimų
Virusas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S
→Struktūra
S (Atmestas 83.171.1.46 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zirzilia keitimas)) Žyma: Atmesti |
S (→Struktūra) |
||
|
[[Vaizdas:Adenovirus weis.jpg|thumb|right|120px|Adenoviruso dvylikabriaunė struktūra]]
Virusai būna labai įvairių formų ir dydžių. Paprastai jie gerokai mažesni už bakterijas; dauguma tyrinėtų virusų buvo tarp 10 ir 300 nm. Viruso dalelė susideda iš nukleorūgšties, apsuptos apsauginio baltyminio apvalkalėlio – kapsidės. Kapsidė sudaryta iš identiškų baltymų subvienetų, vadinamų kapsomeromis. Virusai gali turėti [[lipidas|lipidinį]] apvalkalą, pagamintą iš užkrėstos ląstelės [[Plazminė membrana|membraninio apvalkalo]]. Kapsidę sudarantys baltymai yra užkoduoti viruso genome, ir jos forma yra pagrindinis virusų klasifikavimo kriterijus. Yra keturi pagrindiniai morfologiniai virusų tipai:
* '''Spiralinis'''. Šie virusai susideda iš vieno tipo kapsomerų, kurios susirenka aplink centrinę ašį ir suformuoja spiralę, kuri
* '''Vokas'''. Kai kurie virusai susipakuoja į lipidinį sluoksnį, vadinamą voku. Šis apvalkalas būna iš užkrėstos ląstelės plazminės membranos: arba išorinės, arba vidinės (branduolio, organoidų). Apvalkalas būna nusagstytas baltymais, kurios užkodavo virusas ir užkrėsta ląstelė. Dauguma šių virusų yra priklausomi nuo lipidinio apvalkalo. Tokiam tipui priklauso [[gripas|gripo]] ir [[ŽIV]] virusai.
* '''Briaunainiai'''. Dauguma gyvūnų virusų turi tokią beveik sferinę simetrišką struktūrą. Mažiausias reikalingas kapsomerų skaičius yra dvylika, kurių kiekvieną sudaro penki identiški subvienetai. Daug virusų, pvz., [[rotavirusinė infekcija|rota virusas]], turi daugiau nei dvylika kapsomerų ir atrodo sferinis, tačiau iš tiesų išlaiko šitą struktūrą.
| |||