Brazilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra [[Geležis|geležies]] ir [[Manganas|mangano]] rūdų gavyba. [[Geležis|Geležies]] rūdos išteklių yra 19,5 mlrd. t ([[1999]]), [[Manganas|mangano]] rūdos yra 81 mln. t ([[1997]]). Be to, dideli [[Nafta|naftos]] (1,18 mlrd. t, [[2000]]; II vieta [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] po [[Venesuela|Venesuelos]]), [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]] (296 mlrd. m³), [[Akmens anglis|akmens anglies]] (13,2 mlrd. t, [[1999]]; I vieta [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]]), [[Niobis|niobio]] (3,9 mln. t; I vieta pasaulyje), [[Alavas|alavo]], [[Varis|vario]], [[Titanas|titano]], [[Chromas|chromo]], [[Nikelis|nikelio]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Švinas|švino]] rūdų, [[Boksitas|boksito]], [[Magnezitas|magnezito]], [[grafitas|grafito]], kaolino, [[talkas|talko]], asbesto, [[Cirkonis|cirkonio]], [[fosforitas|fosforitų]], [[Auksas|aukso]] ištekliai. Didžiausios pasaulyje [[Geležis|geležies]] rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Žeraiso valstijoje (II pasaulyje po [[Kinija|Kinijos]] pagal geležies rūdos gavybą, I vieta pagal eksportą). Brazilija užima III vietą pasaulyje pagal boksito (po [[Australija|Australijos]] ir [[Gvinėja|Gvinėjos]]), [[Manganas|mangano]] (po [[Ukraina|Ukrainos]] ir [[PAR]]), [[Cinkas|cinko]] (po [[Kinija|Kinijos]] ir [[Indonezija|Indonezijos]]) rūdų, kaolino (po [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]]) gavybą. [[Boksitas]] daugiausia kasamas Paros valstijoje, [[Manganas|mangano]] rūda – Minas Žeraiso, Pietų Mato Groso, Amapos valstijose, [[Cinkas|cinko]] rūda – Amazonijos valstijoje, kaolinas – Amapos ir Amazonės valstijose. Be to, kasama [[Alavas|alavo]] (Paranos valstijoje), [[Chromas|chromo]] (Amapos ir Bahijos valstijose) rūdos, [[kvarcas]], magnezitas (Bahijos valstijoje), [[Varis|vario]], [[Švinas|švino]] rūdos (Bahijos ir Pietų Rio Grandės valstijose), asbestas (Gojaso valstijoje), [[grafitas]], kolumbitas, [[Nikelis|nikelio]] ir [[Tantalas|tantalo]] rūdos (Gojaso ir Minas Žeraiso valstijose), fosforitai (Resifės apylinkėse), [[cirkonis]] (Rio de Žaneiro valstijoje), [[Titanas|titano]] rūda (Paraibos valstijoje), [[sidabras]], [[Volframas|volframo]] rūda, [[Uranas (chemija)|urano]] rūda, [[Anglis|anglys]], [[akmens druska]]. Iš jūros vandens gaunama druska (97 proc. – Šiaurės Rio Grandės pakrantėje). 3/4 [[Nafta|naftos]] ir 2/3 gamtinių dujų gaunama iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] šelfo. Seniausios kasybos šakos – [[Auksas|aukso]] ir [[Deimantas|deimantų]] gavyba. Minas Žeraiso, Bahijos, Espirito Santo valstijose kasami brangakmeniai ([[Rubinas|rubinai]], [[Safyras|safyrai]], [[smaragdas|smaragdai]]) ir juvelyriniai akmenys – [[Agatas|agatai]], [[Ametistas|ametistai]], akvamarinai, citrinai, [[Opalas|opalai]], [[Topazas|topazai]], [[Turmalinas|turmalinai]] (90 proc. pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, [[Granitas|granito]], [[Bazaltas|bazalto]], [[Dolomitas|dolomito]]).

 

[[Vaizdas:Sao Paulo Congonhas 2.jpg|right|thumb|250px|[[San Paulas]] – turtingiausias Brazilijos miestas ir didžiausias finansinis centras Lotynų Amerikoje.]]

Turėdama didelius ir gerai išvystytus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Jos pramonė užima antrąją vietą tarp visų [[Šiaurės Amerika|Šiaurės]] ir [[Pietų Amerika|Pietų]] [[Amerika|Amerikos]] šalių, nusileisdama tik [[JAV]].