Afganistano pilietinis karas (1989–2001 m.): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bus papildyta |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Afganistano pilietinis karas''' – pilietinės kovos, vykusios [[Afganistanas|Afganistane]] tarp 1989 m. [[TSRS]] kariuomenės pasitraukimo ir 2001 m. „[[Talibanas|Talibano]]“ valdžios nuvertimo.
==
Pilietinės kovos [[Afganistanas|Afganistane]] prasidėjo 1978 m., kai
1979 m. gruodžio 24 d. [[Sovietų intervencija į Afganistaną|TSRS pradėjo
== Karo ir politiniai įvykiai 1989−2001 m. ==
[[Vaizdas:War in Afganistan (1992–2001).png|right|thumb|260px| Žemėlapis (anglų k.), rodantis grupuočių veikimo teritorijas 1989−2001 m. Afganistane]]
[[Vaizdas:Kabul during civial war of fundamentalists 1993-2.jpg|right|thumb|260px| Kabulas per 1993 m.]]
Po sovietų armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudžahedų karas su likusia komunistine
* 1989−1992 m., kai mudžahedai kovojo su komunistine vyriausybe ir ALDP;
* 1992−1996 m., kai mudžahedų grupės kovojo tarpusavyje;
* 1996−2001 m., kai Afganistano didžiumą kontroliavo „[[Talibanas]]“.
Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo, bet nenutraukė pagalbos [[Muhamedas Nadžibula|Nadžibulos]] vyriausybei, įskaitant „Skud“ raketas, šarvuotą techniką ir lėktuvus ir artileriją. Buvo tikima, kad ji žlugs greitai, tačiau vyriausybinės pajėgos gerai įsitvirtino keliuose svarbiausiuose miestuose. 1989 kovą-gegužį jie laimėjo [[Džalalabadas|Džalalabado]] mūšį atremdami mudžahedų bandymą užimti miestą. mudžahedų grupuotės buvo susikaldžiusios dviejuose lygmenyse. Etniniu pagrindu buvo prieštaros tarp [[puštūnai|puštūnų]] ir kitų pajėgų, kuriose daugiausiai rinkosi [[tadžikai]], [[uzbekai]], [[chazarai]] ir kiti. Skyrėsi požiūris į tai, kokia valstybė Afganistanas turi būti. Buvo pasisakančių už [[konstitucinė monarchija|konstitucinę monarchiją]], kiti pasisakė už [[islamas|islamo]] teokratinę valstybę.
▲Po sovietų armijos pasitraukimo Afganistane toliau vyko mudžahedų karas su likusia komunistine vyriausybę. Nors TSRS tiesiogiai kare nebedalyvavo, bet nenutraukė pagalbos [[Muhamedas Nadžibula|Nadžibulos]] vyriausybei.
Vykstant kovoms ALDP pozicijos vis silnėjo, daug kareivių dezertyravo. Kai kurie mudžahedų vadai, [[Achmadas Šachas Masudas]] ir [[Džalaludinas Hakanis]], pasiekė reikšmingų pergalių. Pastarojo pajėgos užėmė [[Chostas|Chostą]], o Masudas susitarė, kad ALDP generolas [[Abdul Rašidas Dostumas]] perbėgtų mudžahedų pusėn, kas stipriai prisidėjo prie komunistų valdžios nuvertimo. 1991 m. vasarį JAV nutraukė paramą Afganistano grupuotėms ir gruodį [[TSRS]] nutraukė ginklų tiekimą vyriausybei. Tą patį mėnesį [[Kabulas|Kabule]] atsidarė JTO būstinė. 1992 m. pradžioje [[Rusija]] nutraukė kitą paramą, įskaitant naftą ir dujas. Masudo pajėgos užėmė svarbią [[Bagramas|Bagramo]] karinių oro pajėgų bazę, kai Dostumo pajėgos kontroliavo Kabulo oro uostą ir kitus svarbius objektus sostinėje. 1992 m. balandžio 17 d. [[Muhamedas Nadžibula]] pasislėpė JTO būstinėje Kabule, komunistinė vyriausybė žlugo.
1992 m. balandžio 24 d. susitarimu tarp mudžahedų buvo patvirtinta laikinoji vyriausybė. Dėl prezidento posto buvo sutarta, kad jį užims rotaciniu principu vis kitas politikas. Prezidentu tapęs [[Burnahudinas Rabanis]] po dvejų metų atsisakė užleisti postą. Vienas įtakingiausių mudžahedų vadų [[Gulbudinas Hekmatijaras]] nesutiko su nauja vyriausybe, nors buvo ministru pirmininku, ir su savo pajėgomis bandė užimti sostinę, taip prasidėjo kovos tarp mudžahedų. 1994−1996 m. G. Hekmatijaro pajėgos buvo apsupusios sostinę ir nuolat ją bombardavo. Mūšiai vyko ir Kabulo gatvėse. Laikinoji vyriausybė turėjo valdžią tik 10 % šalies teritorijos. G. Hekmatijaro pajėgas rėmė [[Pakistanas]]. Taip pat prie jų prisijungė Irano remiami sukilėliai kovoje prieš B. Rabanį. Tarpininkaujant Pakistanui ir Saudo Arabijai visos taikos derybos žlugo. Per šį laikotarpį Kabule iš 2 mln. gyventojų liko 500 tūkst. Visos šalies mastu infrastuktūra, mokyklos, elektrinės buvo sugriautos, siautėjo ir mokesčius rinko vietinės grupuotės.
Kovose pradėjus imti viršų Masudo vadovaujamoms pajėgoms Kabule ir kitoms B. Rabanį palaikančioms grupuotėms provincijose [[Pakistanas]] nusprendė paremti šalies pietuose 1994 m. susikūrusį „[[Talibanas|Talibano]]“ judėjimą, vadovaujamą [[Muhamedas Omaras|Muhamedo Omaro]], vietoj neefektyvių G. Hekmatijaro veiksmų. Talibų ir kitų grupuočių tarpusavio kovos pasižymėjo ypatingų žiaurumu. Talibai vykdė išpuolius etniniu pagrindu ir rėmėsi kraštutine islamistine ideologija. Po Pakistano paramos nutraukimo 1996 m. gegužį G. Hekmatijaras susitaikė su B. Rabanio vyriausybe, bet sparčiai stiprėjančių talibų pajėgų nesugebėjo sustabdyti. 1996 m. rugsėjo 17 d. talibų pajėgos užėmė Kabulą.
Talibų valdžios teisėtumas buvo pripažintas tik trijų kitų pasaulio valstybių. 1997 m. gegužės 24 d. tai padarė [[Pakistanas]], [[Saudo Arabija]] ir [[JAE]]. Talibų atstovai neįleisti į [[JTO]] posėdžius. 1997 m. „Talibanas“ kontroliavo apie 2/3 šalies teritorijos ir sudarė sąjungą su Afganistane bazes turėjusią „Al Kaeda“. Po 1998 m. teroristų išpuolių prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV pareikalavo Talibano išduoti „Al Kaedos“ vadą [[Osama bin Ladenas|O. bin Ladeną]]. Talibai atsisakė tai padaryti, JAV atakavo „Al Kaedos“ bazes raketomis. 1998 m. spalio 15 d. [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|JTO Saugumo Taryba]] pripažino „Al Kaedą“ ir „Talibaną“ teroristinėmis organizacijomis, įvedė sankcijas. 2001 m. „Talibanas“ valdė 90 % šalies teritorijos. Prieš juos kariaujantis, Masudo vadovaujamas „Šiaurės Aljansas“ buvo įsitvirtinęs šiaurės rytų sunkiai įveikiamuose kalnuose.
2001 m. kovą talibų valdžia, nepaisant tarptautinio spaudimo, sugriovė senoviškas [[Bamijano Budos|Bamijano Budų]] statulas. 2001 m. rugsėjo 9 d. pasikėsinimo metu žuvo [[Achmadas Šachas Masudas]] ir [[Rugsėjo 11 d. atakos|rugsėjo 11 d. „Al Kaedos“ teroristai]] atakavo Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke. Paaiškėjus atakos vykdytojams rugsėjo 25 d. [[Saudo Arabija]] ir [[JAE]] nutraukė ryšius su „Talibanu“. JAV senatui suteikus leidimą kovoti su teroristais karine jėga 2001 m. spalio 7 d. prasidėjo [[JAV]] karinė invazija į Afganistaną sąjungoje su antitalibiškomis grupuotėmis. Lapkričio 11 d. užimtas [[Mazari Šarifas]], lapkričio 13 d. talibų kovotojai pasitraukė iš Kabulo ir lapkričio 14 d. „Šiaurės Aljansas“ užėmė [[Džalalabadas|Džalalabadą]]. Gruodžio 9 d. užimtas [[Kandaharas]], paskutinis svarbus talibų miestas. Laikoma, kad šią dieną užsibaigė „Talibano“ valdymas Afganistane. Gruodžio 22 d. JTO Saugumo Tarybos nutarimu įkurtos tarptautinės saugumo pajėgos Afganistane tvarkai palaikyti ir gruodžio 22 d. laikinuoju Afganistano vadovu paskirtas [[Hamidas Karzajus]]. Per pilietinį karą, manoma, žuvo 400 tūkst. žmonių, 4 mln. tapo pabėgėliais.
== Šaltiniai ==
* Conflict in Afghanistan: A Historical Encyclopedia, 2003, p.
* [https://www.britannica.com/place/Afghanistan/Civil-war-mujahideen-Taliban-phase-1992-2001 Enciklopedija Britannica]
| |||