ATR-Rusijos karas (1605–1618): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Faktų patikslinimai. Aprašytos apsišaukėlių atsiradimo priežastys - dinastinė krizė, ūkio nuosmukis. |
Aprašytas Dimitrijau apsišaukėlio atsiradimas. |
||
Eilutė 31:
[[Vaizdas:Polish_plan_of_Moscow_1610.PNG|thumb|left|200px|Maskvos žemėlapis 1610 m.]]
Rusijos caro [[Ivanas Rūstusis|Ivano IV Rūsčiojo]] sūnus [[Fiodoras I|Fiodoras]] buvo ligotas ir silpnaprotis. Šiam paveldėjus sostą faktinis šalies valdovas buvo jo žmonos brolis [[Borisas Godunovas|Borisas Godunovas]]. Fiodoro jaunesnysis brolis Dimitrijus neaiškiomis aplinkybėmis žuvo, o pats Fiodoras mirė bevaikis, tad po jo mirties nutrūko Riurikaičių dinastija, o 1598 m. caru buvo išrinktas pats Godunovas<ref name=":2">A. Šapoka. ''Lietuvos istorija'' Kaunas 1936, 312 puslapis</ref><ref name=":0">Borisas Godunovas. ''Visuotinė lietuvių enciklopedija''</ref>.
Daugmaž po ketverių metų Lenkijos ir Ukrainos pasienyje atsirado kažkoks jaunikaitis, kuris skelbėsi esąs laimingai išsigelbėjęs caraitis Dmitrijus, taigi teisėtas sosto įpėdinis<ref name=":3">Tomas Venslova. ''Lietuvos istorija visiems. I tomas.'' R. Paknio leidykla, 2019, ISBN 978-9955-736-78-3, 239-240 puslapis</ref>. Jį rėmė kai kurie ATR ponai, karalius [[Zigmantas]] jį taip pat maloniai priėmė<ref name=":2" />. 1601–1603
== Karo eiga ==
[[Vaizdas:Battle_of_Klushino_1610.PNG|thumb|left|200px|[[Klušino mūšis]] [[1610]] m.]]
Borisas Godunovas [[1605]] balandį mirė<ref name=":3" />. [[1605]] m. [[birželio 20]] d. –
[[1610]] m. [[birželio 4]] d. – [[Klušino mūšis]]<br />Lenkijos karūnos etmonas [[Stanislovas Žolkevskis]] nugalėjo [[Dmitrijus Šuiskis|Dmitrijaus Šuiskio]] (Maskvos) ir [[Jokūbas Delagardis|Jokūbo Delagardžio]] (Švedijos) jungtinę kariuomenę.
|