Alytus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 51:
1863 m. buvo [[1863 m. sukilimas|užimtas sukilėlių]].<ref>Gediminas Isokas. Kapčiamiesčio - Leipalingio giria.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.9. P. 13. </ref> XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. 1890 m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove.
1915 m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. [[1919]] m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. Lietuvos kovose su lenkais patarieji reiškė pretenzijas į Lietuvos teritoriją iki pat Alytaus. Lenkų delegacija Paryžiaus taikos konferencijos Antantei įteikė reikalavimą demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti nuo Vištyčio iki Alytaus. [[1932]] m. Alytui suteiktas kurorto statusas.
1939 m. prie alytaus buvo įkurta Lietuvoje internuotų lenkų karių stovykla. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).<ref>[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus] zydai.lt</ref> [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių. 1944 m. liepos 15 d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
Po karo miestas planingai plėstas, ypač po [[1963]] m., kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose Alytaus medvilnės kombinatas (vėliau - Alytaus tekstilė), kuriame 1980 m. dirbo 6000 darbuotojų, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla (1972 m. čia dirbo 1900 darbuotojų), eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės.<ref>Stasys Kalvaitis. Nauji respublikos pavaldumo miestai.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.11. P.44</ref> 1989 m. čia veikė 12 vidurinių mokyklų.
| |||