16:33, 25 vasario 2020 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 783 keitimai S Atmestas 78.63.133.97 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Vilensija keitimas) Žyma: Atmesti ← Prieš tai darytas keitimas		17:22, 25 vasario 2020 versija taisyti anuliuoti Vilensija (aptarimas \| indėlis) 54 928 keitimai S iliustr. Kitas pakeitimas →
Eilutė 16: \|} {{Taxobox_pabaiga}} [[Vaizdas:3D medical animation corona virus.jpg\|260px\|right\|miniatiūra\|Koronaviruso skerspjūvis]] '''Koronavirusas''' – vienas iš daugelio [[virusas\|virusų]], sukeliančių [[žinduoliai\|žinduolių]] ir [[paukščiai\|paukščių]] ligas. Nors įprastai jis cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali [[infekcija\|infekuoti]] ir žmones. eilutė 21 ⟶ 22: Pavadinimas koronavirusas kildinamas iš lotyniško ''corona'', reiškiančio „karūną“ arba „aureolę“, apibūdinančio koronaviruso paviršinių dalelių išvaizdą, panašią į [[karūna\|karūną]] ar [[Saulės vainikas\|saulės vainiką]]. == Infekcijos pavojai == Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms [[Rūšis\|rūšims]] simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms - [[Viduriavimas\|viduriavimą]]. Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias [[Kvėpavimo takai\|kvėpavimo takų]] infekcijas, tokias kaip [[peršalimas]], nors retesnės formos, tokios kaip [[SARS]] (sunkus ūminis respiracinis sindromas), [[MERS]] (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir [[COVID-19]] (sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas), gali būti mirtinos. Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir [[Virškinamasis traktas\|virškinamojo trakto]] [[Epitelinis audinys\|epitelinio audinio]] ląsteles. Galimi virusų plitimo keliai: fekalinis, oralinis, per orą, aplinkos daiktus.▼ ▲Įvairūs gyvūnai gali tapti koronaviruso infekcijos nešiotojais. Skirtingoms [[Rūšis\|rūšims]] simptomai skiriasi: paukščiams jie sukelia viršutinių kvėpavimo takų ligas, o karvėms ir kiaulėms - [[Viduriavimas\|viduriavimą]]. Žmonėms koronavirusai sukelia paprastai nesunkias [[Kvėpavimo takai\|kvėpavimo takų]] infekcijas, tokias kaip [[peršalimas]], nors retesnės formos, tokios kaip [[SARS]] (sunkus ūminis respiracinis sindromas), [[MERS]] (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas) ir [[COVID-19]] (sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas), gali būti mirtinos. Dažniau sunkesnės ligos formos išsivysto asmenims, turintiems lėtinių kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams. Virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takų ir [[Virškinamasis traktas\|virškinamojo trakto]] [[Epitelinis audinys\|epitelinio audinio]] ląsteles. ~~Galimi~~Žinomi galimi virusų plitimo keliai: – [[Fekalijos\|fekalinis]], oralinis, per orą, aplinkos daiktus, – tačiau trūksta [[epidemiologija\|epidemiologinės]] informacijos norint konkrečiai nustatyti, kaip naujasis koronavirusas plinta tarp žmonių. Koronavirusai atrasti [[1960]] m. Naujas koronavirusas (2019-nCoV) siejamas su [[Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis\|protrūkiu Uhane]], [[Kinija\|Kinijoje]]. Kol kas nesukurta [[vakcina\|vakcinų]] ar antivirusinių preparatų žmogaus koronaviruso infekcijų prevencijai ar gydymui. == Taksonomija == ''[[Nidovirales]]'' poklasio ''[[Coronaviridae]]'' šeimos ''Orthocoronavirinae'' pošeimis skirstomas į keturias [[Gentis (biologija)\|gentis]]: Alpha -, Beta-, Delta- ir ''Gammacoronavirus''. Mokslinis koronavirusų pavadinimas yra ''Orthocoronavirinae'' arba ''Coronavirinae''. Jie yra apvalkaliniai virusai, turintys teigiamos prasmės (''positive-sense'') viengrandį [[Ribonukleino rūgštis\|ribonukleino rūgšties]] (RNR) [[genomas\|genomą]] ir spiralinės simetrijos [[Kapsidė\|nukleokapsidę]]. Koronavirusų genomo dydis svyruoja nuo maždaug 27 iki 34 kilobazių – didžiausias tarp žinomų RNR virusų.<ref>{{cite journal \| vauthors = Sexton NR, Smith EC, Blanc H, Vignuzzi M, Peersen OB, Denison MR \| title = Homology-Based Identification of a Mutation in the Coronavirus RNA-Dependent RNA Polymerase That Confers Resistance to Multiple Mutagens \| journal = Journal of Virology \| volume = 90 \| issue = 16 \| pages = 7415–7428 \| date = August 2016 \| pmid = 27279608 \| pmc = 4984655 \| doi = 10.1128/JVI.00080-16 \| quote =}}</ref> eilutė 32 ⟶ 37: == Nuorodos == {{commonscat\|Coronaviridae}} * [http://www.ulac.lt/uploads/downloads/koronavirusai.pdf Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) . Koronavirusai] * [https://www.kardiolita.lt/apie-ligas/infekcines-ligos/18/naujasis-koronavirusas-kaip-nuo-jo-apsisaugoti:221 Naujasis koronavirusas – kaip nuo jo apsisaugoti?] (''kardiolita.lt'') [[Kategorija:Virusai]]

Koronavirusai: Skirtumas tarp puslapio versijų