Antonino maras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Nomad pervadino puslapį Antonino epidemija į Antonino pandemija: teisingiau
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Antonino epidemijapandemija''', dar vadinama '''Galeno epidemijapandemija''' – 165–180 m. [[Romos imperija|Romos imperijoje]] vykusi [[epidemijapandemija]], kurią į Romą atnešė iš karų [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] grįžę legionai. EpidemijaPandemija vadinama pagal tuometinio imperatoriaus [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus Antonino]] pavardę, arba Galeno epidemijapandemija – pagal ją aprašiusį romėnų gydytoją [[Klaudijus Galenas|Klaudijų Galeną]]. Istorikai mano, kad tai galėjo būti arba [[Raupai|raupų]], arba [[Tymai|tymų]] epidemijapandemija, tačiau tvirtai konkreti liga nėra žinoma. [[2010]] m. atliktas tyrimas nustatė, kad tymai greičiausiai išsivystė vėliau, nei 500-ieji mūsų eros metai, keliais šimtais metų vėliau už Antonino epidemijąpandemiją, todėl labiau tikėtina jos liga yra raupai.<ref>https://virologyj.biomedcentral.com/articles/10.1186/1743-422X-7-52</ref> Pasak romėnų istoriko [[Kasijus Dionas|Kasijaus Diono]], liga per dieną nusinešdavo apie du tūkstančius gyvybių, o nuo jos mirdavo apie ketvirtadalis apsikrėtusiųjų. Apytiksliai paskaičiuota, kad nuo Antonino epidemijospandemijos galėjo mirti apie 5 milijonus žmonių.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/4381924.stm</ref><ref>http://people.loyno.edu/~history/journal/1996-7/Smith.html</ref> Liga išplito į galų ir germanų žemes, net šiauriau [[Reinas|Reino]]. V a. ispanų kunigas ir istorikas [[Orosijus]] rašė, kad dėl epidemijos ištisi Italijos ir pietinės Europos kaimai tapo nebegyvenami.
 
Svarbiausias to laikmečio šaltinis yra gydytojo [[Klaudijus Galenas|Klaudijaus Galeno]] užrašai. Galenas prižiūrėjo imperatorius Marką Aurelijų bei [[Lucijus Veras|Lucijų Verą]], 168–169 m. žiemą buvo su kariais [[Akvilėja|Akvilėjoje]] ten prasidėjus ligos proveržiui. Jis aprašė epidemijąpandemiją traktate ''Methodus Medendi'', taip pat daug sykių minėjo kituose savo raštuose. Galenas minėjo šiuos simptomus: karščiavimą, viduriavimą, faringitą, devintą ligos dieną prasidedantį odos trūkinėjimą – kartais su pūliavimu, kartais be.
 
Antonino epidemijapandemija labai susilpnino romėnų armiją ir apsunkino gynybą nuo germanų įsiveržimų ([[markomanų maištas]]).
 
== Šaltiniai ==