|
|casualties2 = nėra duomenų
}}
'''1863–1864 m. sukilimas''' (kartais vadinamas ''Sausio sukilimu'') – buvusio [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžią [[XIX amžius|XIX]] amžiuje.{{šaltinis|{{VLE|XXIV|185-186||[[Leonas Mulevičius]]. 1863–1864 sukilimas, Lenkijos ir Lietuvos 1863–64 sukilimas}}}} Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] bei jų etnografinėse dalyse – [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir Ukrainoje.
== Padėtis prieš sukilimą ==
[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_January_Uprising.svg|thumb|left|150px|1863 m. sukilimo herbas]]
Norėdama laimėti [[Krymo karas|Krymo karą]] prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], [[Jungtinė Karalystė]] pradėjo aktyviai remti sukilimus tuomet Rusijos valdomose Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Taip buvo tikimasi sukelti ekonominę krizę Baltijos jūros regione ir karinę krizę Ukrainoje.
Prie įvykių Lietuvoje ir Lenkijoje prisidėjo Vakarų Europos išauginti ir Britanijos remiami revoliucionieriai: [[Giuseppe Garibaldi|Džiusepė Garibaldis]], [[Karl Marx|Karlas Marksas]], [[Michailas Bakuninas]] ir kiti. Rusijos imperijos valdžia, mėgindama rasti geriausią išeitį iš susidariusios vidinės ir tarptautinės padėties, [[1861]] m. pradėjo [[Baudžiavos panaikinimo reforma|žemės ūkio]], teismo, finansų, tautos išsilavinimo ir kitas reformas.
Kovose daugiausia dalyvavo „liberalinių“ pažiūrų studentai, be to, juos rėmė katalikų dvasininkai.
Būsimieji sukilimo vadai būrėsi Peterburge, Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje bei Londone. 1861 m. daugelyje Lenkijos – Lietuvos miestų vyko antimonarchinės eisenos.
[[1862]] m. vasarą Vilniuje sudarytas Sukilimo komitetas – organizacija, vadovavusi sukilimui Rusijos teritorijoje. Nuo 1862 m. spalio komitetas pavadintas [[Lietuvos provincijos komitetas|Lietuvos provincijos komitetu]]. Komitetas palaikė ryšius su lenkų raudonųjų Tautiniu centro komitetu, ir užsienio t. y. Londono revoliucijų rėmėjais.
== Sukilimo pradžia ==
Lenkijoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[sausio 22]] d. ir kartais yra vadinamas ''Sausio sukilimu''. Sukilimą [[Varšuva|Varšuvoje]] pradėjo Lenkijos „raudonieji“ – čia įsikūrusi [[Centrinė tautų vyriausybė]] išleido atsišaukimą, kuriame skelbiama, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai gaus kompensaciją iš tautos iždo, kadangi atkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[vasario 1]] d., kai [[Lietuvos provincijos komitetas]] pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų raudonieji. Kitų tikslų siekiantys baltieji, veikiami [[Lenkijos tautinio centro komitetas|Lenkijos tautinio centro komiteto]], vietoje Lietuvos provincijos komiteto 1863 m. [[kovo 11]] d. įsteigė [[Lietuvos provincijos valdymo skyrius|Lietuvos provincijų valdymo skyrių]]. Balandžio mėnesį valdymo skyriuje susidarė koalicinė baltųjų ir raudonųjų valdžia.
Įsteigtasis Lietuvos provincijos valdymo skyrius leido [[atsišaukimas|atsišaukimus]], kad žemės nereikės išsipirkti, kad jos gaus trobelininkai ir darbininkai, prisidėję prie sukilimo, kuriam vadovavo karininkai, bajorai ir keli [[kunigas|kunigai]]: [[Konstantinas Kalinauskas]], [[Zigmantas Sierakauskas]], [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]].
1863 m. [[birželio 26]] d. vietoje valdymo skyriaus įsteigtas [[Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius]]. Visas kraštas netrukus atsidūrė sukilėlių rankose, kadangi valstiečiai norėjo realių laisvių ir nuo sulenkėjusios bajorijos, o [[Rusijos imperijos kariuomenė]] laikėsi didesniuose miestuose.
== Sukilimo eiga ==
<gallery>
Vaizdas:Battles of January Uprising in Lithuania, Belarus and Ukraine.JPG|Mūšių vietos lietuviškose gubernijose
Vaizdas:Battles of January Uprising in Congress Poland 1863-1864.JPG|Mūšių vietos Lenkijos karalystėje
Vaizdas:Hanging Polish January insurgents by Russians in Šiauliai.PNG|Rusai karia sukilėlius prie Šiaulių (''Stanisław Witkiewicz'', apie [[1870]] m.)
Vaizdas:Kastuś Kalinoŭski. Кастусь Каліноўскі.jpg|[[Konstantinas Kalinauskas]]
Vaizdas:Z Sierakowski 1863.jpg|[[Zigmantas Sierakauskas]]
Vaizdas:Mikhail-Nikolayevich-Muravyov.jpg|[[Michailas Muravjovas]]
</gallery>
Buvo užgrobti ginklų sandėliai, [[žandaras|žandarų]] nuovados. Pradėti naikinti caro [[policija|policininkai]] ir kiti okupacinės administracijos atstovai.
1863 m. [[vasario 2]] d. [[dalgis|dalgiais]] ginkluotas iš valstiečių suburtas sukilėlių būrys susikovė su [[husaras|husarų]] [[eskadronas|eskadronais]] ties [[Čysta Būda|Čystos Būdos]] kaimu ir buvo nugalėti.
Sukilėlių būriai būrėsi ir kitose apskrityse, vėliau pradėjo jungtis į vieną kariuomenę. Apie 2500 sukilėlių sutelkęs [[Zigmantas Sierakauskas]] [[balandžio 7]] d. paskelbtas Lietuvos sukilėlių vyriausiuoju vadu. [[Balandžio 21]] d. jo vadovaujamas būrys [[Raguva|Raguvos]] miškuose laimėjęs [[Genėtinių mūšis|Genėtinių mūšį]], privertė trauktis Rusijos imperijos karius. Vėliau Z. Sierakausko sukilėliai patraukė [[Biržai|Biržų]] link, siekdami išplėsti sukilimą Lietuvoje ir [[Kuršas|Kurše]]. [[Gegužės 7]] d. Sierakausko būriai vėl privertė caro kariuomenės dalinį trauktis ties [[Medeikiai]]s, bet jau [[gegužės 8]] d. ties Gudiškiu po 4 valandas trukusio mūšio sukilėliai buvo nugalėti.
[[1863]] m. [[gegužės 7]]–[[gegužės 9|9]] d. vyko [[Biržų kautynės]], kuriose [[Zigmantas Sierakauskas|Zigmanto Sierakausko]] vadovaujami apie 2500 sukilėlių pralaimėjo caro kariuomenės daliniui.
Sukilėliai laukė pagalbos iš užsienio, bet Teofilio Lapinskio vadovaujama ekspedicija iš [[Londonas|Londono]] baigėsi nesėkmingai, kai dėl audros jūroje žuvus daliai savanorių, kiti pasitraukė į Švediją, iš kur buvo sugrąžinti į [[JK|Didžiąją Britaniją]].
[[1863]] m. [[gegužės 13]] d. liberalių pažiūrų [[Vilniaus generalgubernatorius]] [[Vladimiras Nazimovas]] pakeistas [[Michailas Muravjovas|Michailu Muravjovu]], kuris vėliau buvo pramintas ''Koriku''.
Atvykęs su Rusijos kariuomenės pastiprinimais, naujas generalgubernatorius įsakė sušaudyti du kunigus ir vieną bajorą bei ėmėsi kitų [[masinės represijos|masinių represijų]] – karti sukilėlius, o iš [[Žemaitija|Žemaitijos]] ištrėmė net 66 kunigus. Jo nurodymu Vilniuje nužudyti nelaisvėje laikyti vadai Sierakauskas ir Koliška, žiauriai bausti kiti sukilėliai bei sukilimo rėmėjai. Sukilimą malšino apie 140 tūkst. [[Rusija|Rusijos]] kareivių.
[[1863]] m. liepą sukilėlių karo vadu paskelbtas [[Konstantinas Kalinauskas]], jis stengėsi į sukilimą įtraukti daugiau liaudies žmonių, pradėti keisti sukilėlių vadus.
Kunigas [[Antanas Mackevičius (1828)|A. Mackevičius]] su savo būriu, nors ir sumuštas reguliarios rusų kariuomenės prie [[Biržai|Biržų]], išsilaikė ilgiausiai, bet pakliuvo į nelaisvę ir buvo viešai pakartas [[Kaunas|Kaune]], Ožeškienės gatvėje 1863 m. [[gruodžio 28]] d. Ten dabar stovi [[Kauno evangelikų reformatų bažnyčia|Evangelikų reformatų bažnyčia]], įrengta atminimo lenta.
1863 m. liepą-lapkritį vyko mūšiai [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]], [[Kauno gubernija|Kauno]] bei [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijose]]. Iki gruodžio mūšiai [[Vilniaus gubernija|Vilniaus]] ir Augustavo gubernijose baigėsi, tačiau gubernijose susirėmimai tęsėsi iki 1864 m. rugsėjo mėn., čia veikė apie 20 [[rinktinė|rinktinių]]. Organizuotas sukilimas baigėsi [[1864]] m. pradžioje suėmus ir [[kovo 22]] d. įvykdžius mirties bausmę [[Konstantinas Kalinauskas|K. Kalinauskui]], tačiau 1864 m. vasarą dar veikė 20 sukilėlių būrių.
== Pasekmės ==
[[Vaizdas:Wilno kaplica.jpg|thumb|left|166px|[[Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio koplyčia|Aleksandro Neviškio koplyčia]] sukilimo numalšinimo atminimui Vilniuje]]
Rusijos okupacinė armija ginkluotą pasipriešinimą galutinai numalšino [[1864]] m. rudenį.
Sukilimo metu Lietuvoje įvyko 321 mūšis su okupacine Rusijos kariuomene. Iš viso caro kariuomenės Vilniaus karinėje apygardoje buvo apie 145 000 karių, 60 [[Kazokai|kazokų]] [[Šimtinė|šimtinių]], dalis jų malšino sukilimą. Jėgų santykis mūšių metu dažnai būdavo 1:10 ar net 20 Rusijos naudai.
Sukilimo metu okupacinė Rusijos vyriausybė nuteisė mirties bausme, [[katorga]] ar [[tremtis|ištrėmė]] 21 712 žmonių.
[[Vaizdas:1866.02.04 Vyžuonos EduardasČapskis.png|thumb|right|18opx|[[1866]] m. [[vasario 4]] d. sudaryto Kauno gubernijoje nusavintų valdų sąrašo fragmentas]]
[[Vaizdas:Stanisław Filibert Fleury-Powstaniec 1863 r.jpg|right|180px|thumb|Iš [[Sibiras|Sibiro]] grįžęs sukilėlis (fotogr. [[Stanislovas Filibertas Fleris]]).]]
Po sukilimo toliau vykdytos represijos, 1864 m. įvestas [[Spaudos draudimas]]. Padaryta ir nuolaidų valstiečiams, papildyta ir pataisyta 1861 m. reforma, sumažintas privalomosios žemės išpirkos mokestis. Sukilimas paspartino [[baudžiava|baudžiavos]] liekanų likvidavimą, [[kapitalizmas|kapitalizmo]] raidą, nacionalinį sąmonėjimą.
Sukilimas minimas ir lietuvių literatūroje, rašytojo J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“, Žemaitės (Julijos Žymantienės) „Autobiografijoje“.
Po sukilimo Lietuvoje uždaryti 46 [[vienuolynas|vienuolynai]] ir prie jų veikusios mokyklos, 10 [[katalikai|katalikų]] [[bažnyčia|bažnyčių]] paverstos [[stačiatikiai|stačiatikių]] [[cerkvė]]mis:
* [[1863]] m. – [[Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Vilniaus vizitiečių vienuolynas]]
* [[1863]] m. – [[Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia|Kauno benediktinių vienuolynas]] (uždarytas tik noviciatas)
* [[1864]] m. – [[Vilniaus Išganytojo bažnyčia|Trinitorių vienuolynas Antakalnyje (Vilniuje)]]
* [[1864]] m. – [[Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia|Kauno bernardinių vienuolynas]]
* [[1864]] m. – [[Kauno Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia|Kauno šaričių vienuolynas]]
* [[1864]] m. – [[Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Paparčių domininkonų vienuolynas]]
* [[1864]] m. – [[Tytuvėnų bernardinų vienuolynas]] (bažnyčią tikintieji su vyskupo Motiejaus Valančiaus pastangomis išsaugojo)
* [[1864]] m. – [[Bernardinių vienuolynas|Vilniaus bernardinių vienuolynas]]
* [[1864]] m. – Vilniaus Laterano reguliariųjų kanauninkų vienuolynas
* [[1864]] m. [[rugsėjo 12]] d. – [[Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Dotnuvos bernardinų vienuolynas]]
* [[1864]] m. – [[Trakų dominikonų vienuolynas]]
* [[1865]] m. – [[Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia|Palėvenės vienuolynas]] (bažnyčia palikta katalikams)
* [[1865]] m. – [[Vilniaus Šv. Juozapo sužadėtinio bažnyčia]] ir vienuolynas
* [[1866]] m. – [[Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia]]
=== Sukilimo vadų palaikų likimas ===
{{main|1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės}}
[[2017]] m. pradžioje Vilniaus [[Gedimino kalnas|Gedimino kalne]] atsitiktinai buvo rasti 20-ties asmenų palaikai, kuriuos ekspertai identifikavo ir priskyrė sukilimo dalyviams, nužudytiems Vilniaus [[Lukiškių aikštė]]je. Tarp nužudytųjų buvo ir [[Konstantinas Kalinauskas]] bei [[Zigmantas Sierakauskas]]. Aukų kūnai po egzekucijos buvo slapta išgabenti ir užkasti vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. [[2019]] m. [[lapkričio 22]] d. suorganizuotos tarptautinės [[1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės|sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės]], atminimo įamžinimas centrinėje [[Rasų kapinių koplyčia|Rasų kapinių koplyčioje]].
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
* O. Maksimaitienė. Lietuvos sukilėlių kovos 1863–1864 m. – Vilnius, 1969.
* Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. – Vilnius, 1988.
* V. Indrašius, Lietuvybės židiniai Čiornaja Padinoje ir Talovkoje. „Lietuvos aidas“ – 2014, kovo 3, 8 d.
== Nuorodos ==
{{Commonscat|January Uprising}}
* [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=8499CF5E0D5511E2ACFB746164617373&inlanguage=lt&pathId=132 1863 m. sukilimas Lietuvoje – bendra kova už Abiejų Tautų Respublikos atkūrimą]
* [http://www.lietuvos.net/istorija/1863/ 1863–1864 m. laisvės kovos Lenkijoje ir Lietuvoje]
* [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/A_Mackevicius_Paberze.htm A. Mackevičius]
* [http://lib.pomorsu.ru/exile/Polska_ssylka/Kononova.doc 1863 m. tremtiniai Rusijoje]
* [http://www.archyvai.lt/lt/kaa_virtualios-parodos/1863-metu-sukilimas-hcvb.html Virtuali sukilimo dokumentų paroda www.archyvai.lt]
[[Kategorija:1863 m. sukilimas]]
| 