Fotosintezė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.119.195.21 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
Uz lietuva vyrai
[[Vaizdas:Chloroplasten.jpg|250px|thumb|Augalo ląstelės su chloroplastais]]
[[Vaizdas:Fotosinteze.gif|250px|thumb|Vizualus fotosintezės pavyzdys]]
'''Fotosintezė''' (iš [[Senovės graikų kalba|senovės graikų]] '''φωτοσύνθέσις''', pažodžiui ''sujungimas šviesa'', iš ''φως, phos – šviesa'', ''συν~, syn~ – kartu~'' ir ''θέσις, thésis – jungimas'') vadinama įvairių organinių medžiagų gamyba (sintezė) organizmuose iš <!--paprasčiausių-->neorganinių medžiagų, naudojant saulės energiją, kuri priimama per [[Šviesa|šviesą]] sugeriantį pigmentą [[chlorofilas|chlorofilą]].
 
Augalai fotosintezei naudoja ne visą Saulės [[Spektras|spektrą]], o tik jo dalį (nuo 0,38 iki 0,71 μm).<ref>NAVICKAS, Juozas. ''Specialioji fizika.'' Vilnius: Arvida, 2008, 187 p. ISBN 978-9955-896-35-7.</ref>
 
Organinės medžiagos sintetinamos iš [[anglies dioksidas|anglies dioksido]] ir [[vanduo|vandens]], o kaip šalutinis produktas išsiskiria [[deguonis]]. Šio proceso metu iš mažai energijos turinčių medžiagų – anglies dioksido ir vandens – sintetinamas daug energijos turintis [[angliavandenis]] [[gliukozė]].
 
: 6CO<sub>2</sub> + 6H<sub>2</sub>O --> C<sub>6</sub>H<sub>12</sub>O<sub>6</sub> + 6O<sub>2</sub>
 
olekulės suirimo vietoje. Taigi vienoje membranos pusėje susikaupia teigiamai įelektrinti protonai, o kitoje – neigiamai įelektrintos dalelės.
Fotosintezė vyksta tik tose [[ląstelė]]se, kuriose yra žalios [[plastidė]]s – [[chloroplastas|chloroplastai]]. Iš tokių ląstelių sudaryti [[lapas|lapai]], todėl jie laikomi [[augalų karalystė|augalo]] fotosintezės organais.
 
Visas fotosintezės procesas susideda iš dviejų fazių: šviesos ir tamsos.
 
Fotosintezės ''šviesos fazė'' prasideda apšvietus chloroplastą regimąja šviesa. Šviesos [[kvantas|kvantų]] veikiami chlorofilo [[molekulė]]s [[elektronas|elektronai]] pereina į aukštesnę orbitalę (yra sužadinami). Dėl to elektronai lengviau atitrūksta nuo molekulių. Vienas toks sužadintas elektronas patenka į elektronų pernašos grandinę. Chlorofilo molekulė vietoj šio elektrono pasiima kitą iš vandens molekulės. Netekusios elektronų, vandens molekulės suyra į deguonies [[atomas|atomus]] ir [[protonas|protonus]]. Iš deguonies atomų susidaro molekulinis deguonis, kuris prasiskverbia pro membraną ir išskiriamas į [[žemės atmosfera|atmosferą]]. Protonai lieka vandens molekulės suirimo vietoje. Taigi vienoje membranos pusėje susikaupia teigiamai įelektrinti protonai, o kitoje – neigiamai įelektrintos dalelės.
Granulių membranose yra įsiterpusių [[ATP]] sintetinančių [[fermentas|fermentų]] molekulių. Šiose molekulėse yra kanalas, pro kurį gali praeiti protonai. Kai protonų potencialas pasiekia kritinį tašką, elektrinio lauko jėga stumia juos pro tą kanalą. Tuo metu išsiskirianti energija panaudojama ATP sintezei. Kitoje membranos pusėje atsidūrę protonai susitinka čia su molekulių nešiotojų atgabentais elektronais ir virsta [[vandenilis|vandenilio]] atomais. Šie nunešami į tas chloroplasto vietas, kur sintetinami [[angliavandenis|angliavandeniai]]. Ten pat patenka ir ATP.