Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 59 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q83093 (translate me)
pridėjau itin reikšmingos - inovatyvios - informacijos, padėsiančios kiekvienam moksleiviui ar šiaip interesantui geriau susipažinti su vaisiakūniais
Eilutė 9:
 
Vaisiakūnių gyvenimas trumpas, tačiau labai svarbi biologinė paskirtis – suformuoti ir išsėti sporas. Grybų vaisiakūniai yra jų dauginimosi organai. Vegetatyvinė grybiena vaisiakūnių užuomazgas formuoja ne kasmet, dažniausiai kas antri-treti, o kartais ir kas penkti ar septinti metai. Vaisiakūnis geromis sąlygomis greitai auga. Per parą [[raudonviršis|raudonviršio]] ar [[baravykas|baravyko]] [[kepurėlė]] užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens. Vegetatyvinė grybiena pradeda augti anksti pavasarį, tačiau tik po kelių mėnesių užsimezga vaisiakūniai, kurie išauga skirtingu laiku. Sporoms susiformavus, subrendus ir išsisėjus, vaisiakūniai, atlikę pagrindinę gyvenimo funkciją, suglemba ir žūva.
 
Kai kurios, itin retos vaisiakūnių rūšys priklausomai nuo tam tikrų sezoninių pokyčių gali sporadiškai pasidauginti anaerobiniu būdu. Šios rūšys, dar liaudiškai vadinamos besiteleportuojančiais grybais, skleidžia itin aitrų, suodžių menamą kvapą, o jų skonis primena paršieną. Specialistai pataria, sutikus šį grybą (arba jo porūšį: dažniausiai geltoni, žalsvi, raudoni, mėlyni, rudi, oranžiniai), savo pačių labui nespirkite, kepurė gamina galingą haliucinogeną, dar žinomą kaip HAŠ4, kurią vartodavo senovės lietuvių kriviai. Etnografai postuluoja, kad HAŠ4 sukeldavo haliucinacijas, suteikusias pavidalus senoviniams lietuviškiems dievams.
 
== Vaisiakūnio sudėtinės dalys ==