Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 73:
== Dviskaita lietuvių kalboje ==
 
[[XX a.]] vid.viduryje dviskaita iš [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] norminio varianto išnyko, nors dar [[Tarpukaris|tarpukariu]] naudota tiek literatūroje, tiek oficialioje raštvedyboje. Tiesa, jau ir daugelyje senesnių raštų (XVI–XIX a.) dviskaitos formų pilnaiiki galo nesilaikyta, dažniausiai tik nurodant objektą, o toliau tekste kaitaliojant su daugiskaita. Dabar dviskaita sutinkama daugiausia tarmėse (ypač [[žemaičių kalba|žemaičių]], kur buvo susikurtos naujoviškos linksnių formos). Kartais dviskaita pasitaiko grožinėje kūryboje, [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] yra išlikę [[Įvardis|įvardžių]].
{| class="wikitable"
! Vienaskaita || Dviskaita || Daugiskaita
Eilutė 92:
Nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų dviskaitos [[vardininkas]]-[[galininkas]]-[[šauksmininkas]] buvo vienodi, sutampančią galūnę turėjo [[naudininkas]]-[[įnagininkas]]-[[abliatyvas]], nėra visai aišku, bet [[kilmininkas|kilmininko]] ir [[vietininkas|vietininko]] galūnės galėjo skirtis. Vadinasi, nė viena [[indoeuropiečių kalba]] negalėjo paveldėti daugiau kaip keturių skirtingų dviskaitos formų (nebent, kaip žemaičių, buvo susikurtos naujoviškos). Senųjų dviskaitos kilmininko ir vietininko galūnių lietuvių kalba ir jos tarmės ar kitos baltų kalbos neišlaikė, o kituose turimuose dviskaitos linksniuose galūnės sutampa taip pat, kaip jos sutapdavo ir indoeuropiečių prokalbės laikais.
 
Dviskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] šiais laikais skiriasi tik [[Priegaidė|priegaide]], bet, kol [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] nebuvo sutrumpintos, kai kurių [[Kirčiuotė|kirčiuočių]] žodžiai skyrėsi ir kirčio vieta: ''kam''? − dvíema šakóma, ''kuo''? − dviemà šakomà. Galūnėms sutrumpėjus, dviskaitos [[naudininkas]], jei kirčiuojama galūnėse, tariamas tvirtaprade priegaide, o [[įnagininkas]] − tvirtagale: ''kam''? − dvíem šakóm (katė́m, avìm, sūnùm, akmenìm), ''kuo?'' − dviẽm šakõm (katė̃m, avim̃, sūnum̃, akmenim̃).
 
Pirmosios linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkas skiriasi ne tik priegaide, bet ir turi kitokią galūnę nei [[vienaskaita|vienaskaitos]] ar [[daugiskaita|daugiskaitos]] įnagininkas: ''kam?''− dvíem vilkám (dvyniám), tačiau ''kuo?'' − dviẽm vilkam̃ (dvyniam̃). Trumposios daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos (be -s, -is) vertinamos kaip perimtos iš dviskaitos. Ir dabartinėje lietuvių kalboje skaitvardžių naudininkų ir įnagininkų ''dviem'' ar dviskaitinių įvardžių ''abiem'' ir pan. vartojimas su daugiskaitos galūne -s (''dviems, abiems, šiedviems'') laikoma klaida. Pageidaujama išlaikyti ir kitų linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžių, būdvardžių) dviskaitos naudininką-įnagininką be daugiskaitos galūnių -s, -is. Tai netaikoma 1. linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkui.