Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 5:
== Dviskaita sanskrite ==
 
[[sanskritas|Sanskrite]] dviskaitos vartojimas yra privalomas ir nekeičiamas į daugiskaitądaugiskaita. Dviskaitos formą turi visi daiktavardžių ir būdvardžių kamienai, įvardžiai, visos veiksmažodžių formos.
 
Linksniuojamose formose sanskrite dviskaitoje būna 3 formos: [[Vardininkas|vardininko]], [[Šauksmininkas|šauksmininko]] ir [[Galininkas|galininko]] galūnės daugelyje kamienų yra ''-au'' (dar būna ''-e, -ū, -(n)ī''), [[Įnagininkas|įnagininko]], [[Naudininkas|naudininko]] ir [[Abliatyvas|abliatyvo]] – ''-bhyām'', kilmininko ir vietininko – ''-os''. Pvz., ''hastau'' („dvi'dvi ranki“ranki'), ''hastabhyām'' („dviem'dviem rankom“rankom'), ''hastayos'' („dviejose'dviejose rankose“rankose'). Sanskrite dviskaita gali reikšti ir porinį objektą: ''pitā'' („tėvas“'tėvas'), ''pitarau'' („tėvai“;'tėvai', t. y. „tėvas'tėvas ir motina“motina').
 
Asmenuojamų formų dviskaitos pirmam asmeniui būdinga galūnė su elementu '''va''' (pvz., ''gacchāvas'' 'mudu „mudu einava“einava'). Antras ir trečias asmenys skiriasi neženkliai – t/th bei a/ā kaitaliojimusi (''gacchathas'' „judu'judu einata“einata', ''gacchatas'' „jiedu'jiedu eina“eina').
 
== Dviskaita senovės graikų kalboje ==