|
klasifikacija=[[ugrų kalbos|ugrų]], [[Finų kalbos|finų]]: ([[permių kalbos|permių]], [[Baltijos finų kalbos|Baltijos finų]], [[Volgos finų kalbos|Volgos finų]], [[Samių kalbos|samių]])}}
'''Finougrų kalbos''' (''fiu'' – [[ISO 639-2]] kodas) – kalbų grupė, priklausanti [[Uralo kalbos|Uralo kalbų]] pošeimiui. Finougrų kalboms priklauso [[Estų kalba|estų]], [[Suomių kalba|suomių]] ir, [[Vengrų kalba|vengrų]] ir kt. kalbos. Skirtingai nuo daugumos [[Europa|Europos]] kalbų, finougrų kalbos nepriklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimai, jos kilusios ne iš [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių]], o iš [[Uralo prokalbė]]s. Daug mažųjų finougrų kalbų yra ties išnykimo riba. Šios kalbos pasižymi linksnių gausa, veiksmažodžiai ir vardažodžiai kaitomi [[agliutinacinės kalbos|agliunacijos]] būdu, t. y. prie žodžių šaknų pridedant priesagas, kurios žymi tik vieną reikšmę – prie vienos žodžio šaknies prijungiamos linksnį (ar asmenį) ir skaičių (vienaskaitos arba daugiskaitos) nurodančios priesagos, todėl neretai žodžiai būna gana ilgi. Finougrų, kaip ir kitose agliutinacinėse kalboje, gana reti prielinksniai ir polinksniai: pvz., lietuviški prielinksniniai junginiai „prie stalo“, „po stalu“, „ant stalo“, „už stalo“ daugumoje finougrų kalbų reiškiami atskirais linksniais, prie šaknų pridedant atitinkamą reikšmę turinčias priesagas. Šitaip būtų galima paaiškinti linksnių finougrų kalbose gausą. Šioms kalboms nebūdinga gramatinės giminės kategorija, neskiriami net įvardžiai „jis“, „ji“ – tėra vienas abi gimines žymintis įvardis, pvz., [[suomių kalba|suomiškai]] ''hän'', [[estų kalba|estiškai]] ''tema'', [[vengrų kalba|vengriškai]] ''ő''.
[[Vaizdas:Oms keelepuu.jpg|thumb|180px|Baltijos finų kalbų medis ]]
** [[Erzių kalba|Erzių]]
** [[Mokšų kalba|Mokšų]]
* [[Samių kalbos]] (10 kalbų, kartais laikomislaikomos tarmėmis) (''Samų'', ''Lapių'')
** [[Vakarų samių kalbos]]
*** [[Pietų samių kalba|Pietų samių]]
*** [[Umėjo samių kalba|Umėjo samių]] (beveik išnykusi)
|
