Baltų-slavų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 22:
#Antrąjį požiūrį į kalbų raidą pasiūlė [[Antoine Meillet|A. Mejė]], [[Baltų prokalbė|baltų]] ir [[Slavų prokalbė|slavų]] prokalbes laikydamas dviem panašiom [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbom]], kuriose, atsiskyrus nuo [[indoeuropiečių prokalbė]]s, nepriklausomai vienai nuo kitos vyko nors lygiagretūs, bet artimi raidos procesai.<ref>Пьетро У. Дини, Балтийские языки // Пер. с итал. — М.: ОГИ, 2002, стр. 153</ref>
#Trečiasis požiūris priklauso [[Janis Endzelynas|J. Endzelynui]]. Anot jo, baltų ir slavų prokalbės pradžioje patyrė savarankiškos raidos etapą, vėliau suartėjo ir tam tikrą laiką rutuliojosi veikdamos viena kitą. Ši prielaida literatūroje žinoma keletu pavadinimų – „baltų-slavų epocha”, „baltų-slavų kalbų bendrija”, „baltų-slavų izoglosų arealas”, „baltų ir slavų kalbų suartėjimo laikotarpis”.<ref>Пьетро У. Дини, Балтийские языки // Пер. с итал. — М.: ОГИ, 2002, стр. 154—155</ref><ref>Юозас Юркенас, Взаимоотношения балтийских и славянских языков в свете ономастических исследований // Acta Baltico-Slavica, 2006, № 30, стр. 261</ref><ref>Бернштейн С. Б. Сравнительная грамматика славянских языков : учебник / 2-ое изд. M.: Изд-во Моск. ун-та: Наука, 2005, стр. 30</ref>
#Galiausiai ketvirtojo, visų naujausio požiūrio šalininkai, pavyzdžiui, [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], laikosi nuomonės, kad [[baltų prokalbė]]s modelis yra [[slavų prokalbė]]s prototipas, slavų prokalbė yra kilusi iš baltų paribio [[Dialektas|dialektų]].<ref>Пьетро У. Дини, Балтийские языки // Пер. с итал. — М.: ОГИ, 2002, стр. 158—159</ref><ref name="autogenerated1985">''Бирнбаум Х''. О двух направлениях в языковом развитии // Вопросы языкознания, 1985, № 2, стр. 36</ref> Laikantis šio požiūrio
==== Chronologija ====
| |||