Vilniaus miesto gynybinė siena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 32:
[[Vaizdas:Wilna 1648 Fridericus Getkant.jpg|thumb|250px|left|[[1648]] m. LDK kartografo [[Frydrichas Gedkantas|Frydricho Gedkanto]] sudarytas [[Vilniaus miesto gynybinė siena|Vilniaus miesto gynybinės sienos]] planas]]
 
== Siena 1648 metaism. ==
Gresiant [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos]] įsiveržimui į Lietuvą buvo imtasi rekonstruoti Vilniaus miesto gynybinius objektus. Patyręs LDK kartografas [[Frydrichas Gedkantas]] [[1648]] m. sudarė miesto gynybinės sienos ir priemiesčių, tarp jų – [[Lukiškės|Lukiškių]] ir gretimų laukų planą, taip pat [[Kaunas|Kauno]], [[Tauragė]]s ir [[Virbalis|Virbalio]] miestų planus.<ref>{{VLE|VI|479|[[Algirdas Matulevičius]]|Frydrichas Gedkantas}}</ref>
 
Eilutė 50:
[[Vaizdas:LDK vyriausiasis tribunolas Pilies vartai.jpg|thumb|200px|right|Pilies vartai ([[Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas|Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo]] pastatas), [[1835]] m.]]
* [[Pilies vartai]] – miesto gynybinė siena jungėsi su žemutinės pilies teritorijos aptvaro siena ir sudarė su ja vientisą gynybinę sistemą. Vartai buvo didžiojo kunigaikščio žemėje. [[XVIII a.]] antroje pusėje jie buvo jau rekonstruoti ir triaukščiame [[Vyriausiasis tribunolas|tribunolo rūmų]] pastate išsiskyrė panašiomis baroko formomis.
* [[Bernardinų vartai]] – vartų bokštas stovėjo netoli [[Bernardinų bažnyčia|Bernardinų bažnyčios]], ties tiltu į Užupį. Pavadinimas kilo nuo [[Bernardinų bažnyčia|Bernardinų bažnyčios]] ir [[Bernardinų gatvė|gatvės]], ėjusios iki Užupio tilto. Gynybiniu atžvilgiu bokštas buvo silpnas, nes iš šiaurės miestą patikimai saugojo ir gynė tvirtovinė Bernardinų bažnyčia.
* [[Spaso vartai]] – vartų bokštas stovėjo arti Vilnios, prie kelio, vedančio į Užupio priemiestį ir toliau į Polocką. Miesto teritorijoje kelio tęsinys ėjo Bokšto skersgatviu.
[[Vaizdas:Subačius gate.Vilnius.Lithuania.jpg|thumb|200px|right|Subačiaus vartai, apie [[1785]] m.]]