Apie esamą senkapį jau žinoma iš Valstybės archeologijos komisijos duomenų, pagal kuriuos [[1936]] m.]] [[spalio 22]] d. Jonas Dauderis pasirašė pasižadėjimą saugoti senkapį, kuriame randama žmonių kaulų.
Pirmieji archeologiniai tyrimai atlikti [[1980]] m.]] (tyrimų vadovas [[Algirdas Varnas]]). Jų metu iškastos 3 perkasos, ištirta 330 kv. m. bendro ploto. Pirmoje perkasoje, 0,9-1,45 m. gylyje aptikta 12 stipriai apardytų kapų, kuriuose buvo žalvarinių monetų ir sagtelių. Antroje perkasoje – 8 kapai, kuriuose rasta žalvarinė kabė, žalvarinių monetų. Trečioje perkaso – 33 palaidojimai, su žalvarinio kryželio, akmeninio galastuvo, žiedinės sagelės ir žalvarinių monetų radiniais. Iš viso rasti ir surinkti 45 radiniai.
Antrieji kasinėjimai vyko [[1986]] m.]] (tyrimų vadovas [[Povilas Tebelškis]]). Jų metu iškastos 5 perkasos, ištirta 42 kv. m. bendro ploto, aptikta 9 kapai su 23 radiniais – 20 monetų ([[1621 m.]] [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] dvidenaris, [[1623 m.]] [[denaras]], [[1595 m.]] Rygos šilingas, [[Jonas Albrechtas|Jono Albrechto]] pusgrašis, [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] 1560 m. pusgrašis, [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] 1622 m. pusantrokas ir kt.), 2 kriauniniai peiliai, viena žalvarinė sagtelė.
