|
[[Vaizdas:Priešistorinių laikų keramikos iš Gyvakarų kapinyni fragmentai. Nuotr. iš 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitos.jpg|miniatiūra|294x294px|Priešistorinių laikų keramikos iš Gyvakarų kapinyno fragmentai]]
'''Gyvakarų kapinynas''' - – III tūkst. pr. Krm. pabaigose. pabaigos – II tūkst. pr. Krm. e. antros pusės kapinynas [[Gyvakarai|Gyvakaruose]] ([[Alizavos seniūnija|Alizavos sen]]., [[Kupiškis|Kupiškio]] r.)
== Istorija ==
[[2000]] m.]] gegužės mėn. kasant žvyrą buvo aptiktas griautinis žmogaus kapas su akmeniniu kirviu ir smeigtukas (perlūžęs į dvi dalis, bendras ilgis 12,3 cm). Rugsėjo mėn. rasti kaulai perduoti [[Vilniaus universitetas|VU]] Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai, tyrimams. Konstatavus, kad karjere galbūt rastas [[Neolitinės kultūros Lietuvoje|neolito laikotarpio]] kapas, buvo organizuota archeologinė ekspedicija išsamesniems tyrimams. Tyrimų vadovas [[Povilas Tebelškis]], dalyviai Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus bendradarbiai, akmens amžiaus specialistai dr. Tomas Astrauskas ir Džiugas Brazaitis. Tyrimų metu buvo ištirtas 50 kv. m. plotas (2 perkasos).
Pirmoje perkasoje buvo surinktas nemažas kiekis smulkių kaulų, tarp jų ir dantų. Taip pat rasti dar du dirbiniai: titnaginis įtveriamasis kirvukas keturkampe pentimi ir titnaginė skeltė-peilis. Antroje perkasoje kapų ir radinių nerasta.
Unikaliausiu radiniu P. Tebelškis įvardina rastą smeigtuką, pasak jo, tai pirmasis tokio tipo smeigtukas rastas Lietuvos teritorijoje. Artimiausios teritorijos, kuriose buvo rasti panašūs smeigtukai, tai [[Karaliaučius|Karaliaučiaus]] sritis ir [[Lenkija]]. Specialiai šiems dirbiniams išnagrinėti skirtame straipsnyje teigiama, kad kapus, kuriuose randama tokių smeigtukų, reikia sieti su [[Jamnos kultūra]]. (šią kultūrą archeologė [[Marija Gimbutienė]] vadina [[Kurganų hipotezė|Kurganų kultūra]], kurios sąvoką įvedė [[1956]] m.]]) palikimu ir galima datuoti maždaug III tūkst. pr. Kr. antra puse.
Antropologinių tyrimų metu iš surinktų kaulų fragmentų nustatytą, jog kaulai yra vieno asmens, vyro, 45-55 45–55 m. amžiaus, apie 174 cm ūgio (ūgis rekonstruotas pagal dešiniojo šlaunikaulio ilgį), vidutinio ar plataus veido dolichokranas. Tokio tipo skeletas būdingas Lietuvos [[Virvelinės keramikos kultūra|virvelinės keramikos]] ir laivinių kovos kirvių kultūros žmonėms.
Papildomus žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[2015]] m.]] atliko archeologas Mantas Daubaras. Jų metu buvo ištirtas 15 kv. m. plotas ir surasta 11 lipdytinės priešistorinių laikų keramikos bei 3 gyvūnų kaulų fragmentų. Šie radiniai nuolatiniam saugojimui atiduoti į [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos Nacionalinį muziejų.]]
== Lokalizacija ==
== Šaltiniai ==
* Povilas Tebelškis, 2000 m., Vilnius, „Spėjamo Gyvakarų kapinyno (Kupiškio r.) 2000 m. archeologijos žvalgomųjų tyrimų ataskaita“, KPC archyvas, f. 39, Ap. Nr. 1, S. v. Nr. 726.
* Mantas Daubaras, 2016 m., Vilnius, „Gyvakarų akmens amžiaus kapo radimvietės aplinkos Gyvakarų k., Kupiškio r. sav., 2015 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita“.
[[Kategorija:Kupiškio rajono paveldas]]
| 