|
[[Vaizdas:Mauna31st LoaAcad Awards.jpg|thumb|Mauna31-oji „Oskarų“ teikimo ceremonija 1959 m., „Pantages“ teatre LoaHolivude]]
'''Akademijos apdovanojimas''' arba '''„Oskaras“''' ({{en|Academy Award, Oscar}}) – apdovanojimas, teikiamas [[JAV]] Kino meno ir mokslo akademijos (''Academy of Motion Picture Arts and Sciences'' arba ''AMPAS'') už nuopelnus kine. Ceremonija, kurios metu yra įteikiami apdovanojimai, yra vienas žinomiausių kasmetinių renginių visame pasaulyje. Renginį rodo daugiau nei 100 valstybių televizijos. Tai yra viena iš seniausių apdovanojimų ceremonijų pasaulyje. Jos atitikmenys kitose meno srityse – [[Grammy apdovanojimas|„Grammy“ apdovanojimas]] (muzikai), [[Emmy apdovanojimas|„Emmy“ apdovanojimas]] (televizijai) ir [[Tony apdovanojimas|„Tony“ apdovanojimas]] (teatrui). Visus šiuos apdovanojimus įsteigė AMPAS.
'''Mauna Loa''' – aktyvus [[vulkanas]] [[Havajai|Havajuose]], vienas iš penkių ugnikalnių, sudarančių Havajų salą. Didžiausias planetos ugnikalnis, matuojant nuo papėdės iki viršūnės (75 000 km³; palyginimui: visų Lietuvos ežerų tūris siekia ~5,3 km³). Senųjų vietinių gyventojų kalba ''Mauna Loa'' reiškia „ilgas kalnas“.
AMPAS įkūrėjas – „[[Metro-Goldwyn-Mayer]]“ studijos vadovas Luisas Mėjeris (''Louis B. Mayer''). „Oskarų“ apdovanojimus, kaip apdovanojimus už pasiekimus kine, vėliau įkūrė ta pati akademija. Pirmoji apdovanojimų ceremonija vyko [[1929]] m. [[gegužės 16]] d. „Roosevelt“ viešbutyje, [[Holivudas|Holivude]].
Mauna Loa, kaip ir visi Havajų salyno ugnikalniai, susiformavo virš [[Karštasis taškas|karštojo taško]] – vietos, kurioje konvekciniai Žemės [[mantija|mantijos]] srautai pradegina [[litosfera|litosferos]] plokštę ir suformuoja ugnikalnius. Manoma, kad jis susiformavo maždaug prieš 700 000 metų. Kadangi [[Ramiojo vandenyno plokštė]] po truputį (apie 10 cm per metus) slenka į šiaurę-šiaurės vakarus, Mauna Loa tolsta nuo karštojo taško, taigi per artimiausius kelis šimtus tūkstančių metų aktyvumas turėtų mažėti.
Pirmieji apdovanojimai buvo įteikti [[1929]] m. [[gegužės 16]] d. „Roosevelt“ viešbutyje, Holivude, stebint maždaug 270 žmonių. Po apdovanojimų „Mayfair“ viešbutyje vyko vakarėlis. Bilieto kaina, norint patekti į ceremoniją, buvo 5 [[JAV doleris|JAV doleriai]]. Buvo išdalinta 15 statulėlių, kurias gavo aktoriai, režisieriai ir kiti žmonės už nuopelnus kine per [[1927]]–[[1928]] metus.
Paskutinis aktyvesnis Mauna Loa išsiveržimas vyko [[1984]] m. [[1926]] ir [[1950]] m. išsiveržimai sukėlė sugriovimų, todėl Mauna Loa nuolat yra stebimas kaip potencialiai pavojingas vulkanas.
Apdovanojimų laureatai buvo paskelbti dar likus trims mėnesiams iki ceremonijos, tačiau jau antruosiuose „Oskaruose“, [[1930]] m., ši sistema buvo pakeista. Kitus 10 metų laureatų pavardės 23 val. būdavo pranešamos laikraščiams, kad šie kitą dieną galėtų jas išspausdinti. Tačiau vienais metais laikraštis „[[Los Angeles Times]]“ laureatų sąrašą išspausdino prieš ceremoniją. Nuo [[1941]] m. nugalėtojai paskelbiami tik ceremonijos metu praplėšus užantspauduotą voką.
Tipologiškai Mauna Loa yra [[vulkaninis skydas]]. Jo lava yra labai skysta, todėl, sparčiai srūdama palyginti dideliais atstumais, suformavo labai lėkštą skydą (palyginus su tirštos lavos suformuojamais stačiašlaičiais ugnikalniais). Lava liejasi fontanais: išsiveržimo metu atsiveria kelių kilometrų ilgio plyšiai, pro kuriuos trykšta lava, sudarydama taip vadinamąsias „lavos užuolaidas“. Po kelių dienų, sumažėjus spaudimui lavos kanale, lava ima lietis tik pro kurią nors vieną kiaurymę.
Pirmos šešios ceremonijos vyko kas dvejus metus. Pavyzdžiui, antrieji „Oskarai“ vyko [[1930]] m. [[balandžio 3]] d. ir apdovanojo už filmus, išleistus nuo [[1928]] m. [[rugpjūčio 1]] d. iki [[1929]] m. [[liepos 31]] d. Nuo [[1935]] m. apdovanojimai yra kasmetiniai.
Lava dažniausiai liejasi vienoje iš trijų kalno vietų: viršūnėje (~40 %) ir dviejų plyšių zonose šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose. Kalno viršūnėje susiformavusi plati [[kaldera]] (3 x 5 km), susidariusi maždaug prieš 1000–1500 m., po to, kai labai galingas šiaurės rytų plyšio išsiveržimas ištuštino [[magmos židinys|magmos židinį]], ir ugnikalnio viršukalnė įgriuvo.
Pirmasis geriausio aktoriaus apdovanojimą laimėjo Emilis Džaningsas (''Emil Jannings'') už vaidmenis filmuose „The Last Command“ ir „The Way of All Flesh“. Kadangi aktorius prieš ceremoniją turėjo grįžti į [[Europa|Europą]], akademija sutiko jam įteikti prizą anksčiau ir taip jis tapo pirmuoju istorijoje „Oskaro“ laimėtoju. Kurį laiką aktoriai būdavo apdovanojami už jų darbą per tam tikrą laikotarpį, tačiau nuo ketvirtosios ceremonijos sistema pasikeitė ir aktoriai buvo apdovanojami tik už konkrečius filmus. Jau 302 aktoriai yra laimėję „Oskaro“ apdovanojimą.
Seisminiai tyrimai rodo, kad magmos židinys slūgso ~3 km gylyje, o mažesni rezervuarai yra po šoninių plyšių zonomis.
[[1939]] m. sukurtas filmas „Beau Geste“ yra vienintelis filmas, kuriame vaidina 4 aktoriai, laimėję „Oskarą“ už geriausią pirmaplanį vaidmenį. Tai Garis Kūperis (''Gary Cooper''), Rėjus Milandas (''Ray Milland''), Siuzan Heivord (''Susan Hayward'') ir Broderikas Kraufordas (''Broderick Crawford'').
Manoma, kad Mauna Loa pradėjo veržtis maždaug prieš 100 000 metų ir nuo to laiko kalnas nuolatos auga. Radioaktyviosios anglies metodu tiriant gilesniuose [[pemza|pemzos]] sluoksniuose randamas anglis parodė, kad ugnikalnio aktyvumas yra cikliškas: kas keli šimtai metų suaktyvėja tai viršukalnė, tai šoniniai plyšiai. Kiti Havajų ugnikalniai ([[Mauna Kea]], [[Kilauea]], [[Haleakala]], [[Loihi]] ir kt.) nepasižymi tokiu cikliškumu. Labai didelis Mauna Loa aktyvumo laikotarpis buvo prieš 8000–11 000 metų, o santykinės ramybės – prieš 6000–7000 metų.
Mauna Loa išsiveržimai pradėti dokumentuoti nuo XIX a. pradžios. Pirmasis iš jų aprašytas [[1832]] m., ir nuo tada užfiksuoti 39 išsiveržimai, vykstantys apie 8000 km² teritorijoje. Paprastai ugnikalnis suaktyvėja trumpam, per kelias savaites užliedamas lava 0,25-0,5 km² plotą. Iki 1950 m. vulkanas verždavosi kas 3-4 metus, o vėliau – tik 1975 m. (truko dvi dienas) ir 1984 m. Po pastarojo išsiveržimo vulkanas snaudžia. 2002 m. užfiksuotas padidėjęs seisminis aktyvumas – kaldera pradėjo „pūstis“ maždaug 5 cm per metus. Tai reiškia, kad magmos židinys pildosi ir artimiausiu metu galima tikėti naujo išsiveržimo.
Mauna Loa nuolat stebimas nuo [[1912]] m. Daugiau kaip 60 seismometrų nuolatos fiksuoja plutos judėjimą (žemės drebėjimai) ir vadinamąjį vulkano virpėjimą, kuris skiriasi nuo įprastinių tektoninių virpesių ir liudija spartų magmos judėjimą, dažniausiai rodantį, kad ugnikalnis tuoj išsiverš.
Vulkanologai taip pat nuolatos matuoja kalno formą prietaisais, fiksuojančiais mažiausius atstumo tarp pasirinktų kalno paviršiaus taškų pasikeitimus. Kai magma užpildo magmos židinius po viršukalne ir šoniniais plyšiais, kalnas „pučiasi“, ir prietaisai tai fiksuoja. Pavyzdžiui, prieš 1975 ir 1984 m. išsiveržimus buvo užfiksuotas kalderos plėtimasis 75 mm.
Šios [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyva]] yra {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/sitenotice}}.
[[Mauna LoaOskaras|Daugiau…]]
<noinclude>[[Kategorija:Skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
| 