Užupis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Vilnia, Zarečča. Вільня, Зарэчча (J. Pieška, 1808).jpg|thumb|200 px|left|Vilnius, Užupis. ([[Józef Peszka]], 1808  m.)]]

Užupis  – vienas seniausių Vilniaus priemiesčių, minimas [[XV a.]] Užupis pradėjo augti ne kaip miesto dalis, o kaip Vilniaus priemiestis, pastačius pirmuosius tiltus per [[Vilnia|Vilnią]]. <ref name="Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref> Priemiesčiu Užupis tapo atsidūręs už gynybinės sienos Spaso vartų. <ref name="Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos. Vilnius: Savastis. 2015. ISBN 978-9986-420-98-9. </ref>

Per Užupį iš Vilniaus miesto vedė kelias į [[Polockas|Polocką]]. Jau [[XIV a.]] pabaigoje Užupyje buvo susiformavusios būsimos Malūnų ir Užupio gatvės. <ref name="Baužienė"/>

Pietinėje Užupio dalyje stovėjo [[Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia]], priklausiusi [[Augustinai|Augustinams]]. Pirmoji bažnyčia 1644  m. pastatyta medinė. Ji buvo sudeginta žaibo ir vėl buvo atstatyta medinė. 1788  m. pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą pastatyta [[Klasicizmas|klasicistinė]] mūrinė bažnyčia. [[1794 m. sukilimas|1794  m. sukilimo]] metu bažnyčia buvo sugriauta. Ji atstatyta 1824  m. Bažnyčios varpinė pastatyta 1881  m. XIX a. bažnyčia buvo [[Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia|Bernardinų bažnyčios]] [[Filija|filija]]. Augustinams Užupyje priklausė ir kiti žemės plotai Polocko, Užupio gatvėse. <ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/>

Vienas reikšmingiausių Užupio statinių buvo 1495  m. įsteigtas ir veikęs iki 1864  m. Bernardinų tretininkių vienuolynas Malūnų gatvėje (dab. Malūnų g. 3). Nuo vienuolyno per Vilnią buvo nutiestas dengtas pėsčiųjų tiltas, sudegęs 1749  m. gaisro metu. Vienuolynas uždarytas 1864  m.<ref name="Drėma"/><ref name="Juškevičius, Maceika"/>

Malūnų ir Užupio gatvių sankirtoje XVII a. pirmoje pusėje stovėjo nedidelė šv. Petro cerkvė, kuri sudegė 1610  m.<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/> Vietoj cerkvės XVII a. buvo pastatyta Išganytojo koplytėlė. Čia stovėjo ir šulinys, iš kurio žmonės semdavosi vandenį. Išganytojo koplytėlė nugriauta XX a. 6-ame dešimtmetyje. Jos vietoje iškilęs Užupio angelas.<ref name="Baužienė"/><ref name="Juškevičius, Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937  m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref>

Užupio, Polocko, Paupio ir Bernardinų gatvių sankirtoje stovėjo akmeninis stulpas, kurio nišoje buvo Išganytojo figūra. <ref name="Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref>

Užupį su miestu jungė trys tiltai. Vienas jų stovėjo prie Bernardinų vartų ir vedė į dabartinę Malūnų gatvę, antras buvo už Išganytojo vartų ir vedė į Užupio gatvę, trečias jungė Paupio ir Paplavų gatves ir stovėjo prie Vaivadų malūno. Pirmieji tiltai buvo statomi mediniai, vėliau iškilo metaliniai. Tiltai buvo nuolat remontuojami. Iki mūsų dienų išlikęs [[1880 ]] m. statytas metalinis [[Bernardinų tiltas]], taip pat [[1901 ]] m. statytas [[Užupio tiltas]] ir [[1880 ]] m. pastatytas metalinis [[Paplaujos tiltas]].<ref name="Drėma"/><ref name="Baužienė"/>

Polocko gatvėje netoli Baltojo skersgatvio stovėjo [[Barokas|barokiniai]] vartai su dvigubomis kolonomis (Polocko g. 20). Šiuos vartus yra nutapęs dailininkas Romanas Jakimovičius. <ref name="Drėma"/> Taip pat šioje gatvėje tarpukariu veikė lietuvių šv. Kazimiero Draugijos namai. <ref name="Juškevičius, Maceika"/>

[[1810 ]] m. Užupyje dešiniojo Vilnios kranto šlaite Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu buvo įkurtos [[Bernardinų kapinės]]. 1810  m. kapinėse pastatyta klasicizmo stiliaus mūrinė koplytėlė. išėjus pro kapinių vartus stovėjo trys dviaukščiai, už koplyčios  – dar trys kolombariumai. Jie pastatyti kartu su mūro siena. Kapinės uždarytos nuo 1967 metųm.<ref name="Baužienė"/><ref>Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810-20101810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.</ref>

[[FileVaizdas:Užupio meno inkubatorius 2.jpg|thumb|200 px|left|Vaizdas į Užupį, einant nuo Adomo Mickevičiaus skvero]]

[[FileVaizdas:Užupio undinėlė 1.jpg|thumb|150 px|right|Užupio undinėlė]]

Užupyje nuo XX a. pradžios išlaikytas mūrinių ir medinių gyvenamųjų namų, kiemų autentiškas įvaizdis. Senųjų Užupio medinių namų yra išlikusių Baltajame skersgatvyje. Tačiau šiame rajone leidžiamos statybos, todėl tarp senojo architektūrinio paveldo skverbiasi nauji pastatai.<ref>Išbandykite: pristatomas naujas gidas po Užupio Respubliką [https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/230170/isbandykite-pristatomas-naujas-gidas-po-uzupio-respublika]</ref><ref>Užupis  – nepriklausoma respublika Vilniuje. Vilniaus turizmo informacijos centras. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/rekomenduojame/uzupis-nepriklausoma-respublika-vilniuje-3/]</ref>

Užupio centrinė ašis  – Malūnų, Paupio ir Užupio gatvių sankirtoje stovinti, 2002  m. atidengta skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurta bronzinė Angelo skulptūra, tapusi Užupio simboliu ir populiaria susitikimų vieta. Užupio angelu siekta įamžinti Zenoną Šteinį, menininką ir aktyvų bendruomenės narį, daug prisidėjusį prie kvartalo gerovės. <ref>Rūta Grigolytė. Simbolis: Užupio angelas iškilo iš mažų kopijų, skelbta „Kauno diena”. [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/vilniaus-miestas/simbolis-uzupio-angelas-iskilo-mazu-kopiju-240395]</ref>

Nuo Užupio angelo į viršų kylanti Užupio gatvė išsišakoja: į dešinę tolyn driekiasi vieno kilometro ilgio Polocko gatvė, kairiau  – Krivių gatvė. Polocko ir Krivių gatves jungia Baltasis skersgatvis. Iš Polocko gatvės atsišakoja 16 namų turinti Žvirgždyno gatvė, kuri atsiremia į [[Bernardinų kapinės|Bernardinų kapinių]] vartus ir užsibaigia į kalną kylančiu akligatviu. Žvirgždyno gatvė grįsta akmeniniu grindiniu. Iš Krivių gatvės yra išėjimas į Filaretų gatvę. Iš Filaretų gatvės atsišakoja nedidelė Varpų gatvelė. Tiek Krivių, tiek Filaretų gatvės atsiremia į Olandų gatvę, kurios tam tikra atkarpa taip pat priklauso Užupiui. Iš Polocko gatvės atsišakoja Kreivasis skersgatvis.<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/polocko-g1155140.html] [http://vilnius21.lt/zvirgzdyno-g6780474.html] [http://vilnius21.lt/kriviu-g7176406.html] [http://vilnius21.lt/baltasis-g5782944.html] [http://vilnius21.lt/filaretu-g1269521.html] [http://vilnius21.lt/varpu-g1257728.html] [http://vilnius21.lt/olandu-g6390626.html] [http://vilnius21.lt/kreivasis-g1343568.html]</ref>

[[FileVaizdas:Medinis namas Polocko gatvėje 1.jpg|thumb|200 px|left|Medinis namas Polocko gatvės pabaigoje (Polocko g. 52) ypatingos architektūrinės vertės 1876  m. pastatytas medinis pastatas, puoštas medine, menine drožyba. Šiame name lankėsi tapytojas [[Ferdinandas Ruščicas]] ir fotografas [[Janas Bulhakas]].<ref>Viktorija Kardokaitė. Užupio medinės architektūros simbolis atgims, jei bus gauta europinė parama, skelbta „15 min.lt", 2019.[[https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/ketina-issaugoti-unikalu-sostines-medinuka-irengs-muzieju-bendruomenes-centra-973-1109998?copied]]</ref>]]

[[FileVaizdas:Žvirgzdyno gatvė 1.jpg|thumb|200 px|right|Žvirgždyno gatvė, grįsta akmeniniu grindiniu]]

Leidžiantis atgal link Užupio angelo, į dešinę, iki Vilnios upės akmenine danga grįsta Malūnų gatvė, kurioje išsidėstęs 2010  m. birželio mėnesį atidarytas [[Tibeto skveras]].<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/malunu-g3442023.html]</ref>

Nuo Malūnų gatvės patenkama ant 1880  m. pastatyto [[Bernardinų tiltas|Bernardinų tilto]].

Į dešinę nuo Užupio angelo yra Paupio gatvė, kurią kerta Vilnia su virš jos 1882  m. pastatytu metaliniu [[Paplaujos tiltas|Paplaujos tiltu]]. Paupio gatvė kartu su Aukštaičių, Krivulės, Zarasų ir Kranto gatvėmis sudaro Paupio mikrorajoną, kuris taip pat priskiriamas Užupiui. Už Aukštaičių gatvės išsidėstęs Kūdrų parkas.<ref>Užupio gatvės Vilniaus kataloge. [http://vilnius21.lt/paupio-g3126337.html] [http://vilnius21.lt/aukstaiciu-g1259460.html] [http://vilnius21.lt/krivules-g3654684.html] [http://vilnius21.lt/zarasu-g5116738.html] [http://vilnius21.lt/kranto-g11000173.html]</ref><ref>Kūdrų parkas Užupyje. Interneto svetainė: lankytinos vietos Vilniuje. [https://www.lankykis.lt/parkai/kudru-parkas-uzupyje-1947]</ref>

Paupio gatvėje yra Užupio pėsčiųjų Monmartro tiltas, kuris jungia Aukštaičių gatvę ir Paupio gatvės krantinę.

Nuo Užupio tilto nusileidus, Vilnios krantinėje įrengtoje nišoje yra Užupio simbolis  – skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė undinėlė, kitaip vadinama Užupio mergele. 2004  m. potvynio metu skulptūrą buvo apsėmęs Vilnios vanduo.<ref>Užupio undinėlės skulptūra. Vilniaus turizmo informacijos centras. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/paminklai/undinele/]</ref><ref>Užupis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [https://www.vle.lt/Straipsnis/Uzupis-98559]</ref>

1998  m. balandžio 1-ąją užupiečiai pasiskelbė „Nepriklausoma Užupio Respublika”. Užupio respublikos prezidentu paskelbtas režisierius [[Romas Lileikis]]. Užupio Respublika turi ne tik savo savo prezidentą, bet ir konstituciją, himną, piniginius vienetus, švenčių kalendorių.

Lenta, jog čia įsikūrusi Užupio respublika, iškabinta prie pat tilto į Užupį.

Užupio respublika savo įkūrimo data pažymi Neprigulimybės (Nepriklausomybės) diena, kuri švenčiama kiekvienų metų balandžio 1-ąją. Šią dieną Užupyje organizuojama užupiečių ir menininkų eisena, kurios priekyje žygiuoja Užupio respublikos prezidentas, nešami Užupio simboliai. Tiltai per Vilnią pavirsta muitinėmis. Iš senovinės vandens kolonėlės, stovinčios priešais Užupio angelą, ima bėgti alus. <ref>Regina Lakačauskaitė. Užupis  – Respublika respublikoje. Skelbta „Delfi.lt”, 2008. [https://www.delfi.lt/veidai/archive/uzupis-respublika-respublikoje.d?id=16278743]</ref>

Užupio konstituciją sukūrė užupiečiai Romas Lileikis ir Tomas Čepaitis. Metalinėje plokštėje įamžintas manifestas išverstas į daugiau nei 50 kalbų. Konstitucijos tekstai užsienio kalbomis iškabinti ant Paupio gatvės sienos. Tekstas turi 41 punktą. Vienas iš Užupio konstitucijos punktų skelbia, jog: „Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus“. Dešiniau konstitucijos pavaizduota Užupio respublikos vėliava  – kiauras delnas. Konstitucijų tekstai lazeriu išgraviruoti Vito Mačiulio, rėmėjų vardai nurodyti konstitucijos vidinėje pusėje, juos galima pamatyti pridėjus veidrodėlį. Lenta su Užupio respublikos konstitucijos tekstu lotynų kalba palaiminta [[Popiežius|Popiežiaus]].<ref>Dalia Gudavičiūtė. Užupio pokštą pagavo ir Vatikanas. Skelbta „Lietuvos rytas.lt”, 2018. [https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2018/12/22/news/uzupio-poksta-pagavo-ir-vatikanas-8648639/]</ref><ref>Andrejus Žukovskis. T. Čepaitis: Užupio konstitucija gimė labai greitai ir natūraliai. Skelbta „Klaipėda.diena.lt”, 2012.[https://klaipeda.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/t-cepaitis-uzupio-konstitucija-gime-labai-greitai-ir-naturaliai-525487?full]</ref><ref>Nuo šiol Užupio Respublikos konstituciją galima skaityti ir azerbaidžaniečių kalba. Skelbta „Alkas.lt”, 2008.[http://alkas.lt/2019/06/07/nuo-siol-uzupio-respublikos-konstitucija-galima-skaityti-ir-azerbaidzanieciu-kalba-nuotraukos/]</ref><ref>Donatas Andrijauskas. Užupio Konstituciją bus galima skaityti lotyniškai. Skelbta „Madeinvilnius.lt” [https://madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/uzupio-konstitucija-bus-galima-skaityti-lotyniskai/]</ref> <ref>Atidengiama Užupio Respublikos Konstitucija graikų kalba. Skelbta „15min.lt”. [https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/atidengiama-uzupio-respublikos-konstitucija-graiku-kalba-642-1198058?copied]</ref>

[[FileVaizdas:Užupio Konstitucija.jpg|thumb|center|thumb|500x500px|Užupio konstitucija ir iškabintos lentos su jos teksto vertimais į daugiau nei 50 pasaulio kalbų Paupio gatvėje, Užupyje, Vilniuje]]

Užupis nuo seno vadinamas menininkų rajonu ir lyginamas su [[Monmartras|Monmartru]] [[Paryžius|Paryžiuje]] bei Kristianijos rajonu [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. Paryžiaus Monmartro atstovai lankėsi Užupyje. Užmegztą bendradarbiavimą tarp Monmartro ir Užupio simbolizuoja pakabinta lenta.<ref>Regina Lakačauskaitė. Užupis  – Respublika respublikoje. Skelbta „Delfi.lt”, 2008. [https://www.delfi.lt/veidai/archive/uzupis-respublika-respublikoje.d?id=16278743] </ref>

Tarp dviejų Užupio ir Bernardinų tiltų, iš karto prie pat Vilnios upės įsikūręs Užupio meno inkubatorius „Galera”. 1996  m. name prie Vilnios grupė Vilniaus dailės akademijos studentų įkūrė meno bendruomenę. 2002  m. buvo sudaryta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe ir įkurtas Užupio meno inkubatorius (UMI). Meno inkubatoriaus pastatas, kiemas ir aplink esanti teritorija kaskart keičia instaliacijas, skulptūras. Šią erdvę puošia nemažai Užupio menininko [[Marius Abramavičius|Mariaus Abramavičiaus]] kurtų akmeninių skulptūrų ir kt. instaliacijų. Meno inkubatoriaus pastate organizuojamos dailininkų parodos. Šis centras teikia kultūros, švietimo ir meno žmones, turinčius idėjų, savitų projektų.<ref>Užupio meno inkubatoriaus interneto svetainė. [http://www.umi.lt/inkubatorius/]</ref>

Šalia Meno inkubatoriaus yra [[Tibeto skveras]] su [[Rimantas Sakalauskas|Rimanto Sakalausko]] sukurta mozaikinė kompozicija „[[Mandala]]“, kurią 2013  m. rugsėjo 12 d. atidengė [[Tibetas|Tibeto]] Dalai Lama XIV.<ref>Vilniuje atidarytas Tibeto skveras. Skelbta „Bernardinai.lt”, 2010.[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-06-15-vilniuje-atidarytas-tibeto-skveras/46359 Vilniuje atidarytas Tibeto skveras]</ref>

[[FileVaizdas:Panorama nuo Užupio meno inkubatoriaus 1.jpg|thumb| center|thumb|500x500px|Panorama nuo Užupio meno inkubatoriaus į Vilnios upę ir kitą krantą]]

Nuo Tibeto skvero pro Malūnų gatvės namo arką patenkama prie 1981  m. pastatyto Vilniaus dailės akademijos pastato, kuriame įsikūrusios tekstilės, skulptūros, architektūros, interjero dizaino katedros, studentų meno dirbtuvės.<ref>Vilniaus dailės akademijos naujieji rūmai. OpenhouseVilnius.lt skelbiama informacija. [https://www.openhousevilnius.lt/2016/pastatai/vilniaus-dailes-akademijos-naujieji-rumai/]</ref>

[[FileVaizdas:Baltramiejaus baznytėlė 1.jpg|thumb|150 px|right|Baltramiejaus bažnytėlė Užupyje]]

Užupyje tebestovi klasicistinio stiliaus Honestų rūmai, taip pat mažiausia Vilniuje 1824  m. pastatyta šv. Baltramiejaus bažnyčia ant statų šlaitą turinčios kalvos. Bažnyčia priklauso Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei, mišios laikomos baltarusių ir lenkų kalbomis.<ref>Aida Valinskienė. Užupio respublika  – turtinga, bet piniguos čia nesimaudoma. Skelbta ,,Kauno diena”, 2019. [https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/uzupio-respublika-turtinga-bet-piniguos-cia-nesimaudoma-911940]</ref>

Užupio Žvirgždyno gatvėje įsikūrusios 1810 metais atidarytos ir šiuo metu nebeveikiančios [[Bernardinų kapinės]], svarbus istorinis  – kultūrinis objektas.<ref>Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810-20101810–2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6.</ref>

Užupio veikia ,,Kalvystės galerija  – muziejus“, Vilniaus puodžių cechas, eksponuojantis nuolatinę parodą, ekologiškas Tymo turgus. <ref>Vilniaus turizmo informacijos centro pateikta informacija. [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/dailieji-amatai/uzupio-kalvystes-muziejus-galerija/] [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-pamatyti/lankytinos-vietos/dailieji-amatai/vilniaus-puodziu-cechas/] [http://www.vilnius-tourism.lt/ka-veikti/apsipirkimas/turgus/tymo-turgus/]</ref>

Užupis pasižymi daugybę įdomių instaliacijų, kūrybiniais projektais, seminarais, išsiskiriančiomis šventėmis.

Viena gražiausių Užupio švenčių  – bendruomenės Baltų staltiesių diena, švenčiama antrąją Velykų dieną. Stalai prie Vilnios dengiami baltomis staltiesėmis, žmonės susirenka su vaišėmis.<ref>Balandžio 1-ąją - – Užupio Respublikos Neprigulmybės Baltųjų staltiesių diena. [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/balandzio-1-aja-uzupio-respublikos-neprigulmybes-baltuju-staltiesiu-diena.d?id=61023523]</ref>

== Užupis mene ==

[[1997]]  m. [[Jurgis Kunčinas]] išleido romaną ''„Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“'', kuriame pavaizdavo tuomet dar apleistą Vilniaus rajoną.

[[1976]]  m. [[Lietuvos kino studija|Lietuvos kino studijoje]] pagal švedų vaikų rašytojos [[Astrida Lindgren|Aistridos Lindgren]] knygą „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ sukurtas filmas vaikams „[[Seklio Kalio nuotykiai]]” buvo filmuojamas Užupyje.

== NuorodosIšnašos ==