Andrius Sniadeckis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Stela (aptarimas | indėlis)
S ištaisyta kategorija
Stela (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 32:
}}
 
'''Andrius Sniadeckis''' ({{pl| Jędrzej Śniadecki}}, [[1768]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Žninas]], [[Kujavijos Pamario vaivadija]] – [[1838]] m. [[gegužės 12]] d. [[Vilnius]]) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] chemikas, biologas, filosofas, gydytojas; [[VU|Vilniaus universiteto]] profesorius. <ref> name="Pavilionis">Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131. ISBN 9986-09-047-4.</ref><ref> name="Frankas">Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.663. ISBN 978-5417-01062-0. </ref>
 
== Ankstyvieji vaikystės metai ir studijos ==
 
Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, broliai: [[Jonas Sniadeckis]] bei Juozas Sniadeckis – teisininkas, konsistorijos raštininkas. Ūgtelėjęs Andrius Sniadeckis mokėsi pradinėje Čemesnio miestelio mokykloje, kuomet mirė abu tėvai (apie 1780 metus) <ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref> Globoti jaunėlį ėmėsi 12 metų vyresnis brolis Jonas, tuo metu studijavęs Krokuvos universitete. Baigęs gimnaziją Andrius Sniadeckis kaip ir jo brolis taip pat mokėsi [[Jogailos universitetas|Jogailos universitete]], [[Krokuva|Krokuvoje]], mediciną, kurią baigė [[1791]] m. <ref> Redaktorius Rolandas name="Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131. ISBN 9986-09-047-4.<"/ref>
 
Vėliau tobulinosi [[Pavija|Pavijoje]], [[Viena|Vienoje]], [[Edinburgas|Edinburge]], pastarajame lankė chemijos paskaitas pas žymų to meto škotų chemiką Džozefą Bleką.<ref> Redaktorius Rolandas name="Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131 <"/ref>
 
== Veikla Vilniaus universitete ==
 
Pakviestas brolio Jono, Andrius Sniadeckis ėmė dirbti [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]]. Nuo [[1817]] m. jis vadovavo Vilniaus universiteto Fizikos - matematikos fakulteto Chemijos katedrai.<ref> Josephas name="Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.663. ISBN 978-5417-01062-0. <"/ref>. Buvo pirmasis Vilniaus chemikas ir fiziologas. <ref>Redaktorius Rolandas name="Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131.<"/ref> <ref>{{Cite web | title = Jašiūnų dvaro istorija | work = Jašiūnų dvaras | accessdate = 2016-05-07 | url = https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/ | archiveurl = https://web.archive.org/web/20150210233012/https://jasiunudvaras.wordpress.com/jasiunu-dvaro-istorija/|archivedate = 2015-02-10}}</ref>
Vilniaus universitetas Andriui Sniadeckiui suteikė profesoriaus vardą.
Jo paskaitos sutraukdavo nemažą būrį studentų, todėl architektas profesorius Mykolas Šulcas jam įrengė pačią didžiausią universitete ovaliąją salę, apšildomą krosnimis. Taip pat profesoriaus Andriaus Sniadeckio iniciatyva buvo įrengta chemijos laboratorija ir chemijos auditorija name, kuriame gyveno. Namas priklausė Vilniaus universitetui, jo pirmame aukšte profesorius Andrius Sniadeckis turėjo 13 įvairios paskirties patalpų. <ref> Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015, p. 84. ISBN 978-9986-745-89-1.</ref>
Andrius Sniadeckis Vilniuje garsėjo eksperimentais, teoriniais straipsniais, vadovėliais.<ref> name="Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019, p. 177.</ref> Metinį gamtos mokslų kursą Vilniaus universitete privalėjo išklausyti visi universiteto studentai, netgi klierikai. <ref> Reda Griškaitė. Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos? Vilnius: Eugrimas, 2005, p. 106. ISBN 9955-501-99-5. </ref>
 
[[1800]] m. Andrius Sniadeckis lenkų kalba išleido dviejų tomų chemijos vadovėlį, kurį pavadino „Chemijos pradmenys, atitinkantieji dabartinę šio mokslo būklę, išdėstyti ir pritaikyti kaip akademinių paskaitų pavyzdys mokiniams ir klausytojams”, 1804–1811 m. laikotarpiu pasirodė jo trijų tomų „Organinių būtybių teorija", kuri vėliau buvo išversta į vokiečių, prancūzų kalbas.<ref> name="Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 156. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref>
 
Universiteto laikotarpiu Andrius Sniadeckis dalyvavo šubravcininkų draugijos veikloje <ref>Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė. Vilnius: Mintis, 1994, p.400. ISBN 5-417-00676-9.</ref>, kartu su bendraminčiais G. Grodeku, S. Jundzilu ir J. Kosakovskiu buvo vienas žurnalo „Dziennik Wileński” iniciatorių ir steigėjų.<ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref> Andrius Sniadeckis buvo vienas aktyviausių Vilniaus medicinos draugijos kūrėjų (1806) ir pirmasis jos pirmininkas. <ref> Josephas name="Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013, p.664. ISBN 978-5417-01062-0. <"/ref>. Draugija leido žurnalą „Dziennink medycyny, chirurgii i farmacini”.<ref>Redaktorius Rolandas name="Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131.<"/ref><ref>profesoriaus Andriaus Sniadeckio biografija. [https://andrewsniadecki.org/biografija]</ref>
 
Likvidavus Vilniaus universitetą, dirbo [[Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija|Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoje akademijoje]].<ref> Redaktorius Rolandas name="Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 131<"/ref><ref> Adomas Honoris name="Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 156. ISBN 978-5-417-01035-4.<"/ref>
 
== Asmeninis gyvenimas ==
Buvo vedęs Konstanciją Mikulovskytę. Gyveno Chemijos kolegijos pastatuose, šiais laikais yra dalis Švietimo ir mokslo ministerijos korpusų (A.Volano g. 2, Mykolo g. 7, Vilniuje. Po architekto Mykolo Šulco rekonstrukcijos buvusiame Mikuličiaus name (šv. Mykolo 7) kur buvo ne tik chemijos auditorijos, bet ir profesoriaus Andriaus Sniadeckio butas.<ref> Morta name="Baužienė. Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes, Savastis, 2019, p. 177. <"/ref> Su žmona Konstancija susilaukė vaikų: sūnaus Juozo, dukterų Liudvikos bei Sofijos Sniadeckytės – Balinskienės, kuri vėliau su šeima gyveno Jašiūnų dvare. <ref> name="Arlauskaitė">sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla.2016/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai p. 10-86.</ref>
 
Andrius Sniadeckis mirė 1838 m. gegužės 12 d. Vilniuje. Jo karstą iš šv. Jonų bažnyčios lydėjo minios žmonių. Toje vietoje, kur įkėlė į vežimą, studentai supylė pilkapį, vėliau pastatė kryžių su užrašu. <ref> Adomas Honoris name="Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 155. ISBN 978-5-417-01035-4.<"/ref> Palaidotas Ogorodnikų kaimo kapinaitėse, ten pat ilsisi ir žmona Konstancija Mikulovskytė Sniadeckienė, sūnus Juozapas, jo žmona Antanina bei vaikaičiai.<ref> sudarytoja Aurelija name="Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016"/Reda Griškaitė. Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija:Balinskiai ir Sniadeckiai, p. 10-86</ref>
 
== Šaltiniai ==