Upė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Upė''' – natūrali [[Vanduo|vandens]] tėkmė, tekanti pastovia pačios išgraužta [[vaga]] sausumos paviršiumi.<ref>Gintaras Valiuškevičius. Upė. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], T. XXIV (Tolj – Veni). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, 848 psl.</ref> Upė teka nuolydžio kryptimi, veikiama sunkio jėgos. Paprastai upę maitina paviršiaus bei požemio vanduo ([[krituliai|krituliai]], [[Versmė|šaltiniai,]] [[ledynas|ledynai]] ir smulkesnės upės bei upokšniai), atitekantis iš upės [[Baseinas (hidrologija)|baseino]]. Dauguma upių įteka į kitas upes, [[ežeras|ežerus]] arba [[jūra]]s. Dalis upių išnyksta [[Dykuma|dykumose]] arba puriose uolienose. Upės pradžios vieta vadinama [[ištaka]]; vieta, kur ji įteka į kitą vandens objektą – [[Žiotys|žiotimis]]. Įtekėjimo į jūrą vietose didelės upės sudaro [[delta]]s arba [[estuarija]]s. Krisdamos nuo kietos uolienos atbrailų upės virsta [[krioklys|kriokliais]]. Upės srovė dažnai sukloja [[Aliuvis|aliuvio]] sąnašų sluoksnį. Pagrindinė upė, į ją įtekantys [[Intakas|intakai]], šių intakų intakai ir t. t. sudaro [[upynas|upyną]]. 

 

== Panaudojimas ==