Trišalis paktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Protokol-1.03.1941.jpg|thumb]]'''Trišalis paktas''' ({{de|Dreimächtepakt}}), taip pat žinomas kaip '''Berlyno paktas''', buvo [[sutartis]] tarp [[Vokietija|Vokietijos]], [[Japonija|Japonijos]] ir [[Italija|Italijos]] [[1940]] m. [[rugsėjo 27]] d. pasirašyta [[Berlynas|Berlyne]] [[Japonija|Japonijos]] ambasadoriaus Vokietijoje [[Saburō Kurusu]], [[Vokietija|Vokietijos]] fiurerio [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]] ir [[Italija|Italijos]] užsienio reikalų ministro grafo [[Galeazzo Ciano]]. Tai buvo gynybinė karinė sąjunga, prie kurios vėliau prisijungė [[Vengrija|Vengrija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 20]] d.), [[Rumunija|Rumunija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 23]] d.), [[Bulgarija|Bulgarija]] ([[1941]] m. [[kovo 1]] d.) ir [[Jugoslavija|Jugoslavija]] ([[1941]] m. [[kovo 25]] d.), taip pat ir Vokietijos valdoma [[Slovakija|Slovakija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 24]] d.). Jugoslavijos įstojimas po dviejų dienų išprovokavo karinį perversmą ({{fr|coup d'état}}) Belgrade. Italija ir Vokietija atsakė įsiveržimu į Jugoslaviją (su parama iš Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos) ir jos padalijimu. Atsiradusi italo-vokiška [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė|Nepriklausoma Kroatijos valstybė]] prie pakto prisijungė [[1941]] m. [[birželio 15]] d.

Trišalis paktas iš esmės buvo nutaikytas į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]]. Jo poveikis buvo ribotas, nes italų-vokiečių ir Japonųjaponų veikimo zonos buvo skirtingose pasaulio vietose ir galingos sutarties valstybės turėjo skirtingus strateginius interesus. Bendradarbiavimas vis dėlto vyko ir Japonaijaponai paskelbė karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nors tam nereikėjo panašaus pareiškimo iš visų kitų Trišalio pakto signatarių šalių.