Justinas Marcinkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Vizualus redagavimas Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 43:
 
== Kūrybos turinys ir stilius ==
PirmosiosegaidyslavonasnahujPirmosiose knygose („Prašau žodžio“, „Daina prie laužo“, „Dvidešimtas pavasaris“) Marcinkevičius rašė socialistinio realizmo normas atitinkančią poeziją. Jose džiaugiamasi naryste komunistų partijoje, giriama sovietinė valstybės santvarka, vaizduojami teigiamą tos santvarkos įtaką žmonėms liudijantys nutikimai. Tai daroma prie socialistinio realizmo reikalavimų siužetams ir motyvams pritaikant romantinės ir neoromantinės lietuvių poezijos įvaizdžius, emocinį foną, žanrines formas, pakeičiant jiems būdingą pasaulio paveikslą teminiu atžvilgiu realistinėmis (darbas gamykloje, kolūkio susirinkimas, buities rūpesčiai, šeiminiai santykiai ir pan.), plastiniu atžvilgiu – plakatiškomis, redukuotomis sovietinio gyvenimo situacijomis.
 
Justinas Marcinkevičius dalies lietuvių visuomenės dar sovietmečiu buvo suvokiamas kaip „tautos poetas“. Savitai tęsdamas lietuvių [[neoromantizmas|neoromantinės lyrikos]] tradiciją, savo kūryba jis gaivino ir gynė lietuvių tautos kultūrinę savimonę, sugrąžino į lietuvių literatūrą humanistinę žmogaus idėją, teigė estetinius literatūros vertės kriterijus. Anot kai kurių literatūrologų, [[stilius|literatūrinės stilistikos]] požiūriu visa jo poezija tarsi skyla į dvi šakas: pirmoji iš jų artimesnė [[romantizmas|romantinei]] tradicijai, antroji – modernumui ar net avangardui.