Privedimas iki absurdo

Privedimas iki absurdo' (lot. reductio ad absurdum, argumentum ad absurdum) yra loginis argumentavimo, netiesioginio įrodymo metodas, siekiant atskleisti pasirinkto teiginio klaidingumą, kai tiesiogiai jo klaidingumo patikrinti negalima.

Pasirinktas teiginys neatmetamas, tačiau parodomas absurdas, prie kurio veda logiškai argumentuotos išvados, pagrįstos prielaida, kad teiginys yra teisingas.

Matematinių teoremų įrodymuose privedimas iki absurdo naudojamas įrodymu prieštaravimu, kai išvestiniai argumentai priveda prie prieštaros, o prieštara negali būti tiesa. Tai yra, teiginys Q ir jo neigimas $\lnot$Q ("ne-Q") vienu metu negali būti tiesa.

Pavyzdys Teiginys, kad skaičius N yra mažiausias racionalus skaičius ir porinis skaičius nėra tiesa, nes jeigu taip būtų, tai jį būtų galima padalinti ir gauti dar mažesnį.

Teiginius, kuriuose naudojami universalūs kriterijai, kaip "visada", "niekada", "visi", "niekas" ir pan., dažnai galima privesti iki absurdo.

Klaidingas taikymas

Kaip ir bet kuri argumentavimo strategija, privedimas iki absurdo gali būti naudojamas netinkamai, privedant iki loginės argumentacijos klaidos, panašiai kaip Slidi nuokalnė.<ref name=":1">Nordquist, Richard. „Reductio Ad Absurdum in Argument“. ThoughtCo (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-01-11.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)<ref> Dažnai klaidos prigimtis yra prielaidoje, kad teiginys galioja visomis aplinkybėmis.

Pavyzdys Jeigu sumažinus darbo valandas padidėja darbo produktyvumas, tada nedirbant pasiekiamas didžiausias produktyvumas. Argumento klaida yra prielaidoje, kad produktyvumo priklausomybė nuo darbo valandų yra tiesinė.

Taip pat skaitykite

• Logika
• Argumentacijos klaida
• Paradoksas
• Retorika