Redukcija (kalbotyra): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
Dėl kiekybinės redukcijos neretai atsiranda ir kokybinė, kai garsas pasidaro neaiškus ir virsta neutraliu pereinamuoju garsu [[šva]] arba kitaip supaprastėja. Taip atsitinka dėl to, kad nekirčiuotas balsis artikuliuojamas ne iki galo. Daugybėje kalbų kokybinė balsių redukcija tampa kalbos dėsniu, įgyja [[Fonetika|fonetinio]] dėsningumo pobūdį. Tipiškas pavyzdys – [[portugalų kalba]], kurioje liaudies (šnekamosios) [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] nekirčiuotieji balsiai sistemingai pakinta: [а] > /{{IPA|ə}}/, [e] > /{{IPA|ɯ}}/, [о] > /{{IPA|u}}/.
[[Bendrinė kalba|Bendrinėje]] lietuvių kalboje tokios redukcijos nėra, tačiau tarmėse pasitaiko: pvz., [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičiai]] širvintiškiai nekirčiuotuose dvibalsiuose [a], [e] verčia /{{IPA|ɯ}}/ (= {{pl|y}}, {{ru|ы}}), /{{IPA|i}}/, todėl žodžiai ''výr'''a'''i, róv'''e'''i'' čia tariami taip, lyg būtų parašyta ''výr'''ы'''i̯, róv'''i'''i̯'' (''i̯'' – neskiemeninis ''i'' kaip žodyje ''kalna'''i'''''). Įvairiose lietuvių tarmėse esama ir kitokių kokybinės redukcijos atvejų.
Istoriškai nevienskiemenių žodžių galūnėse buvo redukuoti [[akūtas|akūtiniai]] dvibalsiai ''íe'', ''úo''. Antrasis jų dėmuo nusilpo, išnyko ir jie imti tarti kaip trumpieji balsiai ''ì '', ''ù'', tad būtų galima kalbėti apie kokybinę redukciją – dėl trumpinimo atsiradusį kitą garsą. Vis dėlto, jei į sutaptinius dvibalsius ''ie'', ''uo'' būtų žvelgiama kaip į jų dėmenų sumą (''i + e'', ''u + o''), tai čia turima tik kiekybinė redukcija: neliko antrosios garso dalies, vadinasi, garsas tik sutrumpėjo, bet esminių tarimo pokyčių nepatyrė. Šie dvibalsiai išliko, jei buvo apsaugoti priaugusio įvardžio arba sangrąžos dalelytės: pvz., ''juod'''i''''' – ''juod'''ie'''ji'', ''juod'''u''''' – ''juod'''uo'''ju'', ''juod'''u'''s'' – ''juod'''uo'''sius'', ''du juod'''u''''' ([[Dviskaita|dvs.]], vyr.g.) – ''du juod'''uo'''ju'', ''dvi juod'''i''''' (dvs., mot. g.) – ''dvi juod'''ie'''ji'', ''suk'''u''''' – ''suk'''uo'''si'', ''suk'''i''''' – ''suk'''ie'''si''.
▲Istoriškai nevienskiemenių žodžių galūnėse buvo redukuoti [[akūtas|akūtiniai]] dvibalsiai ''íe'', ''úo''. Antrasis jų dėmuo nusilpo, išnyko ir jie imti tarti kaip trumpieji balsiai ''ì '', ''ù'', tad būtų galima kalbėti apie kokybinę redukciją – dėl trumpinimo atsiradusį kitą garsą. Vis dėlto, jei į sutaptinius dvibalsius ''ie'', ''uo'' būtų žvelgiama kaip į jų dėmenų sumą (''i + e'', ''u + o''), tai čia turima tik kiekybinė redukcija: neliko antrosios garso dalies, vadinasi, garsas tik sutrumpėjo, bet esminių tarimo pokyčių nepatyrė. Šie dvibalsiai išliko, jei buvo apsaugoti priaugusio įvardžio arba sangrąžos dalelytės: pvz., ''juod'''i''''' – ''juod'''ie'''ji'', ''juod'''u''''' – ''juod'''uo'''ju'', ''juod'''u'''s'' – ''juod'''uo'''sius'', ''du juod'''u''''' ([[Dviskaita|dvs.]], vyr.g.) – ''du juod'''uo'''ju'', ''dvi juod'''i''''' (dvs., mot. g.) – ''dvi juod'''ie'''ji'', ''suk'''u''''' – ''suk'''uo'''si'', ''suk'''i''''' – ''suk'''ie'''si''.
=== Kiti redukcijos atvejai ===
Kartais gali būti redukuojami, gali iškristi net visi skiemenys, žodžiai ar sakiniai, pavyzdžiui: šnekamojoje kalboje sakoma ''koinė'' < ''kojinė'', ''kalėimas'' / ''kaleimas'' < ''kalėjimas'', [[tarmė|tarm.]] ''atšlaimas'' 'kiemas' < ''atšlėjimas'', ''žiū! žėk!'' < ''žiūrėk!'' ''kem'' < ''keturiasdešimt'', ''pem'' < ''penkiasdešimt''; šnekamojoje kalboje į klausimą ''Ar padėjai daiktus į vietą?'' gali būti atsakyta ''Pa'' (= ''Padėjau daiktus į vietą'') ir kt.
| |||