Medis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.91.32 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
.
Žymos: Pakeista Žyma: Trynimas blanking Vizualus redagavimas
Eilutė 1:
{{otheruses}}
 
Labas aš Erikas
'''Medis''' – tai dažniausiai didelis [[daugiametis augalas|daugiametis]], [[Lapus metantys augalai|lapus metantis]] ar [[Visžaliai augalai|visžalis]] [[Sumedėjęs augalas|sumedėjęs]] [[augalas]]. Medžių masyvai vadinami [[miškas|miškais]]. Medžiai paplitę visuose [[Žemynai|žemynuose]], išskyrus [[Antarktida|Antarktidą]]. Nors nėra nustatyto minimalaus aukščio, paprastai medžiams priskiriami aukštesni nei 6 m augalai, turintys iš [[kamienas|kamieno]] atsišakojusias antrines [[šaka]]s. Tačiau ir [[bonsai]] laikomi medžiais, nors ir nesiekia nė metro aukščio.
 
[[Vaizdas:Žvirgždėnų pušis.jpg|thumb|300px|[[Paprastoji pušis]]]]
 
== Studijos apie medžius ir miškininkystę ==
Šios mokslo ir ūkio sritys glaudžiai susijusios su medžiais:
* [[Dendrologija]] – [[Botanika|botanikos]] mokslo šaka, plačiai tirianti [[Sumedėjęs augalas|sumedėjusių augalų]], šiuo atveju – medžių, [[Augalų anatomija|sandarą]], [[Morfologija (biologija)|išorę]], [[Genetika|genetiką]] ir daugybę kitų savybių.
* [[Arboristika]] rūpinasi savaime augančių ar introdukuotų sumedėjusių antropogeninio kraštovaizdžio [[augalai|augalų]], ypač medžių ir jų aplinkos, augaviečių, buveinių priežiūra bei globa.
* [[Miškų ūkis]] – [[ūkis|ūkio]] sritis, apimanti medžių bendrijų – [[miškas|miškų]] – atkūrimą, jų priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą [[mediena]] bei kitais [[miško ištekliai]]s.
 
== Medžių matmenys ir amžius ==
Dauguma medžių yra ilgaamžiai. Ilgaamžiškiausiu medžiu laikoma [[gajoji pušis]], gyvuojanti 4 844 metus. [[1926]] metais buvo nukirsta [[visžalė sekvoja|visžalė sekvoja,]] žinoma kaip ''Crannell Giant,'' buvusi 1794 m³ tūrio, ji yra masyviausias kada nors [[Žemė]]je augęs medis, koks tik yra žinomas. Masyviausi medžiai mūsų [[Žemė|planetoje]] yra [[Didysis mamutmedis|didieji mamutmedžiai]], natūraliai augantys [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijos valstijoje]], tarp kurių pats masyviausias individas yra 1489 m³ tūrio [[Generolo Šermano medis]] (''General Sherman''). [[Tikrasis baobabas]] ir [[gvatemalinis taksodis]] (''Taxodium mucronatum'') turi storiausius [[Kamienas|kamienus]]. [[Tikrasis baobabas|Tikrojo baobabo,]] žinomo Glenkou baobabo (''Glencoe Baobab'') pavadinimu, kamieno [[Diametras|skersmuo]] 15,9 metro. Jis auga Glenkou Ūkyje (''Glencoe Farm'') netoli Hudspreito, [[Pietų Afrikos Respublika|PAR]] esančioje [[Limpopas|Limpopo provincijoje]]. Bet didžiųjų mamutmedžių, žinomų kaip Krioklio (''Waterfall Tree'' ) ir Olos (''Tunnel Tree)'' medžiai, kamieno pagrindas palei žemę dar storesnis – 17 m skersmens. [[Kalifornija|Kalifornijoje]] auganti [[visžalė sekvoja]] yra 115,56 m aukščio, ji yra aukščiausia iš šiuo metu augančių medžių. Dokumentiškai užfiksuota [[didžioji pocūgė]] buvo išaugusi iki 142 m aukščio. Pagal paskutinius tyrimus teigiama, kad didžiosios pocūgės daugiausia gali išaugti nuo 130 iki 145 metrų aukščio. [[1872]] metais vasario 21 dieną pietryčių [[Australija|Australijoje]] vyriausybės atstovas Viljamas Fergiusonas išmatavo [[Karališkasis eukaliptas|karališkąjį eukaliptą]], dabar žinoma kaip Fergiusono medis, kuris su nulaužta viršūne siekė 133 m, bet, kaip manoma, šis [[eukaliptas]] su nenulaužta viršūne galėjo būti 152 m aukščio. Taip pat V. Fergiusonas pažymėjo, kad toje pačioje vietoje yra daug kitų 106 m aukščio nukirstų šios rūšies medžių. Kitas Australijos vyriausybės atstovas, G. W. Robinsonas, [[1889]] metais šalia [[Bau bau]] kalno [[Viktorija (Australija)|Viktorijos valstijoje]] išmatavo 143 m aukščio karališkąjį eukaliptą. [[Melburnas|Melburno]] apylinkėse esančiame Menzis Kryke išmatuotas nukirstas karališkasis eukaliptas buvo 122 m aukščio. Už 35 km į rytus nuo [[Melburnas|Melburno]] stūksančiame Dandenong Reindžeso neaukštų kalnų masyve Australijos vyriausybės atstovas Davidas Boyle'as išmatavo kitą nukirstą karališkąjį eukaliptą, kuris su nulaužta viršūne siekė 119 m. Anot D. Boyle'o, šis eukaliptas su viršūne turėjo siekti 128 metrų.
 
Vieno medžio [[laja]] vidutiniškai užima 9-25 m².
 
== [[Sąrašas:Lietuvos_vietinės_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietiniai_med.C5.BEiai|Medžiai Lietuvoje]] ==
Dabartinių Lietuvoje augančių medžių bendrijos formavosi maždaug prieš 10 tūkstančių metų po paskutinio [[Ledynmetis|ledynmečio]] periodo. Tirpstant [[Ledynas|ledynams]], palaipsniui ėmė formuotis ir anksčiau augusios, bet ledynų nustumtos į pietus medžių rūšys. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal [[Durpės|durpynuose]] nusėdusių [[Žiedadulkė|žiedadulkių]] analizę. O pagal šiuos duomenis prieš 5 tūkstančius metų [[Lietuvos miškai|Lietuvos miškuose]] labiausiai buvo paplitę [[Pušis|pušys]] (20-30%), [[alksnis|alksniai]] (30%), [[beržai]] (20%), [[Paprastoji eglė|eglės]] (10%), [[Ąžuolas|ąžuolai]], [[Mažalapė liepa|liepos]], [[Guoba|guobos]] (20%). Vėliau iš pietesnių Europos regionų Lietuvoje išplito ir [[paprastasis uosis]]. Istoriniai šaltiniai teigia, kad [[XIV a.]] – [[XVI a.]] [[Dzūkija|Dzūkijoje]] ir [[Suvalkija|Suvalkijoje]] savaime augo [[Europinis maumedis|europiniai maumedžiai]]. O rastos žiedadulkės durpynuose prie [[Anykščiai|Anykščių]] ir už [[Jonava|Jonavos]] įrodo ir kur kas platesnį europinių maumedžių augimo arealą priešistoriniu laikotarpiu Lietuvoje. Lietuvos miškuose dar viduramžiais dažnokai pasitaikydavę [[Europinis kukmedis|europiniai kukmedžiai]] [[XIX a.]] pradžioje beveik išnyko, nes jų mediena buvo itin populiari. Dabar ([[XXI a.]] pr.) juos Lietuvoje galima užtikti tik [[Parkas|parkuose]] arba soduose. Lietuvoje medynus sudaro maždaug pusė Lietuvos medžių rūšių: tai – [[paprastoji pušis]], [[paprastoji eglė]], [[paprastasis ąžuolas]], [[europinis maumedis]], [[paprastasis uosis]], [[paprastasis skroblas]], [[karpotasis beržas|karpotieji]] ir [[plaukuotasis beržas|plaukuotieji beržai]], [[juodalksnis]], [[baltalksnis]], [[mažalapė liepa]] ir [[drebulė]]. Iš viso Lietuvoje yra maždaug [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|25 vietinės medžių rūšys]], neįskaitant [[blindė]]s, [[Virbinis gluosnis|virbalinio gluosnio]] ir keleto kitų rūšių, kurios dažnai pasitaiko krūmo formos. Dabartinės ([[XXI a.]] pr.) Lietuvos klimato sąlygos palankios pietesnėms medžių rūšims plisti.
 
== Klimato kaita ir Lietuvos medžių rūšių pokyčiai ==
=== Klimato šilimas ir medžių rūšių pasikeitimai ===
Sugretinus rūšių paplitimo ir klimatinius žemėlapius buvo nustatyta, kad jau dabar, [[XXI a.]] pradžioje, esamasis [[Lietuvos klimatas]] yra tinkamas šioms svetimžemėms medžių rūšims, pavyzdžiui (pagal Ozolinčius et al 2014 m.):
* [[Europinis kėnis]] (''Abies alba'')
* [[Platanalapis klevas]] (''Acer pseudoplatanus'')
* [[Paprastasis bukas]] (''Fagus sylvatica''); dalis botanikų mano, kad ši rūšis jau dabar natūraliai plinta pietvakarių Lietuvoje;
* [[Europinis maumedis]] (''Larix decidua''); anot dalies botanikų, europinis maumedis nuo seno augo Lietuvoje;
* [[Kedrinė pušis]] (''Pinus cembra'')
* [[Bekotis ąžuolas]] (''Quercus petraea''); dalis botanikų teigia, kad ši rūšis natūraliai jau išplitusi keliose pietų Lietuvos vietovėse;
* [[Pūkuotasis ąžuolas]] (''Quercus pubescens'')
* [[Europinis kukmedis]] (''Taxus baccata''); Europinis kukmedis nuo seno augo Lietuvoje, vėliau buvo iškirstas;
* [[Didžialapė liepa]] (''Tilia platyphyllos'').
 
Pagal du scenarijus 2031-2090 metams prognozuojant Lietuvos klimato pokyčius, žemiau pateiktos galimos naujos Lietuvos medžių rūšys (pagal Ozolinčius et al 2014)<ref>forestgen.mi.lt / [http://www.forestgen.mi.lt/content/10_KLIMATO%20KAITA_ed%2079.pdf Prof. A.Pliūra: Miško ekosistemų dinaminis tvarumas. Klimato kaita]</ref>:
* [[Europinis kėnis]] (''Abies alba'')
* [[Trakinis klevas]] (''Acer campestre'')
* [[Platanalapis klevas]] (''Acer pseudoplatanus'')
* [[Valgomasis kaštainis]] (''Castanea sativa'')
* [[Paprastasis bukas]] (''Fagus sylvatica''); dalis botanikų mano, kad ši rūšis jau dabar natūraliai plinta pietvakarių Lietuvoje;
* [[Juodoji tuopa]] (''Populus nigra''); ši rūšis laikoma natūraliai išplitusia pietų Lietuvoje;
* [[Trešnė|Miškinė trešnė]] (''Prunus avium'')
* [[Bekotis ąžuolas]] (''Quercus petraea''); anot kai kurių botanikų, ši rūšis jau dabar laikoma natūraliai išplitusi keliose pietų Lietuvos vietovėse;
* [[Pūkuotasis ąžuolas]] (''Quercus pubescens'')
* [[Naminis šermukšnis]] (''Sorbus domestica'')
* [[Grūstinis šermukšnis]] (''Sorbus torminalis'')
* [[Didžialapė liepa]] (''Tylia platyphyllos'')
 
Lietuvos klimatui šylant, kai kurių medžių rūšys trauksis į šiaurę, jų savaiminis paplitimo arealas ilgainiui drastiškai sumažės arba jie visiškai išnyks, pavyzdžiui,[[Paprastoji eglė]] (''Picea abies'').
== Simbolika ==
Senojoje (ikikrikščioniškoje) pasaulio sampratoje medis atliko erdvės įcentrinimo funkciją. Jis buvo suvokiamas kaip [[ašis]], jungianti tris realybės matmenis ([[pasaulio medis]]). Dėl to tikėta, kad per šventąjį medį galima susisiekti su dievais. Ypač išskirtiniai, šventi buvo labai vešlūs, seni, kreivi, rumbuoti, drevėti medžiai (ąžuolai, eglės, liepos, uosiai ir kt.). Taip pat buvo manoma, kad į medžius gali įsikūnyti mirusio žmogaus siela. Kai kuriuose [[šamanizmas|šamanistiniuose]] tikėjimuose į medžius būdavo įkeliami mirusiųjų kūnai.
 
Medžių masyvas – [[miškas]] – turėjo kiek kitokių antgamtinių savybių (žr. [[Šventoji giraitė]]).
 
== Taip pat skaityti ==
* [[Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys|Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys]]
* [[Sąrašas:Lietuvos svetimžemė dendroflora|Lietuvos svetimžemė dendroflora]]
* [[Sąrašas:Pasaulio išskirtiniai medžiai|Pasaulio išskirtiniai medžiai]]
* [[Europos metų medis]]
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* dendrologai.lt / [http://www.dendrologai.lt/ Lietuvos dendrologų draugija]
* arboristai.lt / [http://www.arboristai.lt/ Lietuvos arboristikos centras]
* [http://www.theplantlist.org/ theplantlist.org] / The Plant List is a working list of all known plant species. It aims to be comprehensive for species of Vascular plant (flowering plants, conifers, ferns and their allies) and of Bryophytes (mosses and liverworts). PLEASE NOTE THAT: The Plant List is not perfect and represents work in progress. ''[[Anglų kalba]]''
* [http://www.gymnosperms.org/ gymnosperms.org] ''Anglų k.''
* [http://www.conifers.org/ conifers.org] ''Anglų k.''
* [http://www.cirrusimage.com/trees.htm cirrusimage.com] / Trees ''Anglų k.''
* dendrology.org / [http://www.dendrology.org/ International Dendrology Society (IDS)] ''Anglų k.''
* isa-arbor.com / [http://www.isa-arbor.com International Society of Arboriculture (ISA)] ''Anglų k.''
 
{{wikiquote}}
{{commonscat|Trees}}
 
{{Medžiai}}
 
[[Kategorija:Medžiai ir krūmai| ]]