Gentile da Fabriano: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džentilė da Fabrianas''' (arba Fabrijanas, it. '''Gentile da Fabriano''', tikr. ''Gentile di Niccolò di Giovanni di Massi'', apie [[1370]] – [[1427]] m.) – [[Italija|italų]] [[Protorenesansas|protorenesanso]], ankstyvojo [[Renesansas|renesanso]] dailininkas. Propagavo vėlyvąjį [[Gotika|gotikinį]] stilių. Žymiausiu jo darbu įvardijamas Strocių (''Strozzi)'' koplyčios altoriaus ištapymastapyba Švč. Trejybės (''Santa Trinita)'' bažnyčioje Florencijoje „Išminčių pagarbinimas“ (dabar [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]]).

Džentilė da Fabrianas gimė, manoma, apie [[1370]] m. Fabriano miestelyje, nuo kurio gavo savo pravardę, [[Markė (Italija)|Markės regione]], tuo metu [[Popiežiaus valstybė]]je. Džentilės šeima, manoma, buvo gana pasiturinti. Tėvas NiccolòNikolas buvęs išsimokslinęs, matematikas ir astronomas, [[1397]] m. įstojęs į vienuolyną, kaip ir Džentilės brolis LudovicoLiudovikas. Nieko nežinoma apie Džentilės jaunystę ir mokslus. Akivaizdu, kad jis buvo paveiktas [[Siena (miestas)|Sienos]] gotikinės dailės mokyklos. Manoma, kad mokslus išėjo [[Verona|Veronos]] ir [[Milanas|Milano]] miestuose.

Apie [[1400|1400–]]-101410 m. datuojamas jo darbas prie gimtojo Fabriano esančiame vienuolyne ''Valle Romita'' (šiuo metu [[Breros pinakoteka|Breros pinakotekoje]] Milane). NumanomaManoma, kad Džentilė buvo pasiekęs neblogosaukštą padėtiespadėtį tarp Italijos dailininkų, ką rodo plati jo darbų geografija ir darbuose dažnai naudojamas [[auksas]]. [[1408]] m. Džentilė buvo pirmąkartpirmą kartą dokumentuotas [[Venecija|Venecijoje]], kur ištapė altorių, o [[1409]] m. sulaukė užsakymo [[Dožų rūmai|Dožų rūmuose]] (šie darbai neišlikę). Laikoma, kad Venecijoje jo mokiniu tapo [[Jakopas Belinis]].

Apie [[1411]] m. Džentilė dirbo [[Folinjas|Folinjo]] mieste, kur sukūrė freskas ''Palazzo Trinci'' rūmuose (menkai išlikusios). Nuo [[1414]] m. dirbo [[Brešija|Brešijos]] vienoje bažnyčių (šie darbai neišliko). [[1419]] m. [[popiežius]] [[Martynas V]]-asis buvo jį išsikvietęs į Romą. [[1420]] m. dokumentuotas [[Siena (miestas)|Sienoje]]. [[1421]] m. Džentilė dokumentuotas [[Florencija|Florencijoje]], kur gavo užsakymą Santa Trinita (Švč. Trejybės (''Santa Trinita'') bažnyčios StrozziStrocių koplyčioje. Iki [[1423]] m. koplyčiai Džentilė sukūrė garsiausią savo darbą, altoriausaltorinę ištapymątapybą „Išminčių pagarbinimas“ (šiuo metu [[Uficių galerija|Uficių galerijoje]], išskyrus vieną [[Predela|predelos]] fragmentą „Pristatymas šventykloje“, kuris yra [[Luvras|Luvre]])

[[1424]] m. Džentilė vėl buvo Sienoje, o [[1425]] m. dirbo [[Orvjetas|Orvjete]], vietos katedroje. Iki [[1425]] m. dar atliko Florencijoje ''Quaratesi'' poliptiką vienoje bažnyčių (fragmentai išsklaidyti po muziejus). Paskutinius metus praleido dirbdamas ties freskomis [[Roma|Romos]] [[Šventojo Jono bazilika Laterane|Šv. Jono katedroje Laterane]] [[Martynas V|Martyno V]]-ojo užsakymu. Šiuos darbus vėliau baigė [[Pisanello|Pizanelas]]. Džentilė da Fabrianas minimas miręs [[1427]] m. [[spalio 14]] d. dokumentuose. NumanomaManoma, kad palaidotas vienoje Romos bažnyčių, tačiau jo kapas neišlikęs. Džentilė da Fabrianas įtakojopaveikė [[Jacopo Bellini|Jakopo Belinio]], [[Pisanello|Pizanelo]] ir [[Fra Angelico|Fra Andželiko]] kūrybą.

Vaizdas:Gentile da Fabriano 079.jpg | „Geroji naujiena“ (apie [[1425]], [[Vatikano pinakoteka]], [[Roma]])