Mindaugas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bet kokie nepagrįsti teiginiai ("nužudė Treniotos suokalbininkai") yra beverčiai, todėl pravartu sakinius keisti, kad išvengtume sumaišties |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 36:
[[Vaizdas:Mindoŭh, Vit. Міндоўг, Віт (XVII).jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]]
[[Vaizdas:Mindaugas.jpg|thumb|225px|Mindaugas (XVI a. [[fikcija|fikcinis]] portretas)]]
Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vad. [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos
Kada Mindaugas įveikė
[[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244–[[1245]] m. žiemą pastarojo vadovaujama [[LDK]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvija|Latvijoje]], [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]] rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.
Eilutė 46:
== 1249–1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo padariniai==
[[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl
Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[LDK|Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]] popiežiaus Inocento IV Milane surašyta [[popiežiaus bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa.
Eilutė 58:
[[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]]
[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas
[[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona (Latvija)|Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab.
== Įamžinimas ==
|